Kun. L. Kalinauskas prie Vilkijos bažnyčios. 2007 m.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje viena svarbiausių ir įtakingiausių antisovietinio pasipriešinimo sąjūdžio krypčių Lietuvoje buvo kunigų ir tikinčiųjų priešinimasis Katalikų bažnyčios veiklos varžymui, tikinčiųjų teisių pažeidinėjimams. 1978 m. pabaigoje buvo įsteigtas tikinčiųjų ir dvasininkų teisių gynimo centras – Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas (TTGKK), kurio steigėjai buvo penki aktyvūs kunigai: Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Vincentas Vėlavičius ir Jonas Kauneckas. Per penkerius veiklos metus (1978–1983 m.) TTGKK sudėtis ne kartą kito. Tarp 1980 m. į jį įstojusių naujų narių buvo ir kunigas Leonas Kalinauskas.

L. Kalinauskas gimė 1925 m. vasario 7 d. Rumšiškių miestelyje (Kauno apskr.) Vaikystę praleidęs Rumšiškėse, nuo 1938 m. mokėsi Kaune. 1944 m. baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1948 m. ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Be to tremtys ir gausūs areštai labai apsunkino seminarijos veiklą. Dėl to bažnytinė vyresnybė dalį klierikų šventino paankstintai, Leonas į kunigus įšventintas 1948 m. Diplominius egzaminus pašventintieji išlaikė jau vėliau, dirbdami parapijose. L. Kalinauskas dirbo pastoracinį darbą įvairiose Kauno arkivyskupijos, Kaišiadorių, Vilkaviškio vyskupijų parapijose. Rūpinosi per karą apgriautų bažnyčių sutvarkymu, ypatingą dėmesį skyrė vaikų katechezei. Tokia kunigo veikla netenkino valdžios, todėl jis buvo dažnai kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Išimtimi tapo tik Juodaičių (Jurbarko r.) parapija, kurioje išdirbo 10, ir Josvainių (Kėdainių r.) parapija, kurioje išdirbo net 23 metus.

1968 m. tapęs Josvainių parapijos klebonu, kun. L. Kalinauskas aktyviai įsitraukė į kovą dėl Bažnyčios teisių. Nors ne kartą gavo įspėjimų, buvo tardomas dėl vaikų rengimo sakramentams, pamoksluose drąsiai kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Tėvynės laisvės. Pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, jis nuolat teikdavo jai duomenų apie tikinčiųjų teisių pažeidimus, o 1980 m. tapo visateisiu TTGKK nariu – apie tai buvo paskelbta 1980 m. spalio 20 d. TTGKK dokumente Nr. 36.

Tokia aktyvi kunigo veikla nepraslydo pro sovietų valdžios akis. Dar 1980 m. pavasarį Kėdainių rajono laikraštyje „Tarybinis kelias“ pasirodė straipsnis „Kreivas žvilgsnis“, kuriame bandyta sumenkinti kunigo autoritetą vietos gyventojų akyse. Kelis kartus jam buvo pareikšti Religijų reikalų tarybos įgaliotinio Lietuvoje Petro Anilionio įspėjimai dėl „Religinių susivienijimų nuostatų“ pažeidimų. Kun. L. Kalinauskas atsisakė pasirašyti įspėjimus, motyvuodamas tuo, kad minėti nuostatai yra antikonstituciniai, o jis kartu su daugiau nei 500 Lietuvos kunigų ir dviem vyskupais yra pasirašęs pareiškimą – atsisakymą paklusti religinę laisvę varžantiems nuostatams. Tačiau didžiausią valdžios spaudimą kun. L. Kalinauskui teko patirti 1983 m., prasidėjus represijoms prieš TTGKK. Jis buvo tardomas kaip liudininkas kunigų A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus bylose.

1983 m. gruodžio mėnesį L. Kalinauskui, kaip ir kitiems laisvėje likusiems TTGKK nariams, prokuratūroje buvo pareikštas oficialus įspėjimas dėl dalyvavimo komiteto veikloje ir dokumentų perdavimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“. Iš komiteto išstojus kun. Algimantui Keinai ir kun. Kazimierui Žiliui, jo veikla nutrūko. Tačiau kun. L. Kalinauskas, nepaisydamas valdžios įspėjimų, ir toliau aktyviai pasirašinėjo peticijas ir protesto pareiškimus įvairioms SSRS valstybinėms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, sakė drąsius pamokslus. Nepaisydamas valdžios įspėjimų, 1985 m. jis sakė pamokslą susirinkusiems tvarkyti Kryžių kalną Eucharistijos bičiuliams, 1987 m. vasarį – kun. J. Zdebskio mirties metinių minėjime Rudaminoje (Lazdijų r.). 1987 m. jis kartu su kitais bendraminčiais pasirašė kreipimąsi į visus pasaulio šalių geros valios žmones dėl Molotovo–Ribentropo pakto padarinių likvidavimo. Dar 1988 m. jam grasinta LSSR BK 68-u straipsniu už raginimus melstis Vasario 16-ios proga.

1992 m. kun. L. Kalinauskas buvo paskirtas Šiluvos (Raseinių r.) klebonu. 1993 m. ten jam buvo lemta susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi II jo kelionės po Lietuvą metu. „Tai buvo didelė atsakomybė ir laimė, suteikta Dievo malonė“, – prisimindamas popiežiaus apsilankymą kalbėjo kun. L. Kalinauskas. Nuo 1997 m. jis klebonavo Vilkijoje (Kauno r.). Ten atšventė ir savo 80-metį.

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. liepos 1 d. dekretu kun. L. Kalinauskas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Mirė kun. Leonas Kalinauskas 2008 m. gegužės 2 d. Palaidotas Vilkijos bažnyčios šventoriuje.

LGGRTC informacija