Sergejus Kovaliovas. Tomo Lukšio / „Fotobanko“ nuotrauka

www.bernardinai.lt

Sulaukęs 91-erių mirė vienas žymiausių Rusijos žmogaus teisių aktyvistų, disidentas, politinis kalinys Sergejus Kovaliovas. Apie tai feisbuke pranešė jo sūnus Ivanas: „Mano tėvas mirė šiandien, miegodamas, ankstyvą rugpjūčio 9 d. rytą.“

Sergejus Adamovičius Kovaliovas (gimė 1930 m. kovo 2 d. Ukrainoje) buvo biofizikas, parašęs daugiau nei 60 mokslinių publikacijų, tačiau vėliau, septintajame dešimtmetyje, įsitraukė į žmogaus teisių gynimo judėjimą. 1969 m. tapo Žmogaus teisių SSRS gynimo iniciatyvinės grupės – pirmosios šalyje nepriklausomos visuomeninės žmogaus teisių gynimo asociacijos – nariu.

S. Kovaliovas su bendražygiais parengė arba pasirašė daug dokumentų dėl žmogaus teisių pažeidimų Sovietų Sąjungoje. Aktyviai prisidėjo prie pogrindžio spaudos leidybos ir platinimo. Nuo 1971 m. – vienas iš pagrindinių nelegalaus savilaidos biuletenio „Dabartinių įvykių kronika“ leidėjų.

Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi ir kitais. „Einamųjų įvykių kronikoje“ buvo skelbiama ir apie lageriuose kalinamus lietuvius, tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidinėjimus bei priešinimąsi valdžios veiksmams Lietuvoje, nuo 1972 m. pranešama apie naujus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerius. S. Kovaliovas taip pat prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimo, jo pastangomis leidinys buvo perduodamas į Vakarus.

1974 m. gruodžio 28 d. S. Kovaliovas buvo suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija ir teisiamas Vilniuje. 1975 m. gruodžio mėn. teismas jam skyrė 7 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežto režimo lageryje, ir 3 metus tremties.

1987 m. grįžęs į Rusijos sostinę žmogaus teisių gynėjas vėl ėmėsi visuomeninės veiklos: Аndrejaus Sacharovo rekomenduotas tapo vienu iš Žmogaus teisių projekto grupės prie Tarptautinio žmonijos išgyvenimo ir plėtros fondo (vėliau – Rusijos ir Amerikos žmogaus teisių grupė) pirmininkų, buvo Tarptautinio humanitarinio seminaro organizacinio komiteto nariu (1987 m.), dalyvavo kuriant spaudos klubą „Glasnost“, organizacijos „Memorial“ steigiamajame suvažiavime (1990 m. tapo vienu iš jos pirmininkų). Tuo pačiu metu S. Kovaliovas tapo Maskvos Helsinkio grupės nariu.

Nuoseklus S. Kovaliovo bendradarbiavimas su Lietuvos laisvės kovotojais tęsėsi iki pat sovietų imperijos žlugimo. Buvo jis kartu su Lietuva ir 1990 m. kovo 11-ąją. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdyje žmogaus teisių gynėjas iš 50 metų trukusios okupacijos į Laisvę einančios Lietuvos veiksmus pavadino stebuklu. Aktyvią S. Kovaliovo paramą Lietuva jautė ir itin sunkiomis 1991-ųjų akimirkomis. Žmogaus teisių gynėjas mūsų šalies gyvenimu nuoširdžiai domisi iki šiol.

Nuo 1990 m. S. Kovaliovas įsitraukė į aktyvią politinę veiklą, ėjo įvairias pareigas, susijusias su žmogaus teisių apsauga, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, Prezidento taryboje. 1996 m. įkūrė naują visuomeninę organizaciją – Žmogaus teisių institutą, kuriam vadovavo. Buvo nuoseklus Rusijos politikos Čečėnijoje kritikas.

S. Kovaliovas – daugelio tarptautinių žmogaus teisių gynimo premijų laureatas, ne kartą pagerbtas ir Lietuvoje. 1992 m. jam įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius. 2011 m. disidentas tapo pirmuoju Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatu.

„Kodėl ne? – LRT televizijos paklaustas, ar Rusijoje apskritai įmanoma demokratija, tąkart atsakė S. Kovaliovas. – Kiekviena tauta ypatinga. Man labai nepatinka daugelis rusų charakterio savybių. Nežinau, ar kokia kita tauta taip ilgai kęstų tokį žiaurų režimą. Kaimyną veda sušaudyti ar įkalinti, o tu pats nežinai, kada ateis tavo eilė. Ar galima taip gyventi?“

Užuojautą reiškia Lietuvos premjerė

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žymaus žmogaus teisių gynėjo, disidento Sergejaus Kovaliovo mirties.

„Visas šios drąsios asmenybės gyvenimas buvo skirtas kovai prieš sovietų vergovę, prieš vyraujantį melo ir pažeminimo režimą. Kovodamas už žmogaus teises, jis aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos disidentais, kartu parengė ir pasirašė svarbius  nusikaltimus demaskuojančius dokumentus, prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platinimo Vakaruose. Dėl didžiojo kovotojo už laisvę  – Sergejaus Kovaliovo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šį kovotoją už teisingumą“, – sakoma premjerės užuojautoje.