2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius
Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas
www.bernardinai.lt
Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė. Taip pat – Tomas Reventas, krikščioniško paramos fondo „Donum“ vadovas. Šis fondas 2023 m. rudenį išleido naujausią knygą apie ses. Nijolę Sadūnaitę.
N. F. Sadūnaitė apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Laisvės premija (2017 m.).
Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1956 m. Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 m. Vilniuje – medicinos seserų kursus. Iki 1974 m. dirbo kūdikių namuose. 1956 m. įstojo į nelegalų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Panevėžyje.
Visą laiką buvo KGB persekiojama ir terorizuojama.
1972 m., pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, F. N. Sadūnaitė leidiniui rinko informaciją, rašomąja mašinėle spausdino tekstus ir platino jį. 1974 m. rugpjūčio 27 d. buvo suimta ir dešimt mėnesių KGB kalinta Vilniuje. 1975 m. birželio 17 d. nuteista šešeriems metams: trejiems metams griežto režimo lagerio Mordovijoje ir trejiems metams tremties Sibire; tremtyje dirbo medicinos sesele.
1980 m. grįžo į Lietuvą, bet 1983-iaisiais jai vėl sudaryta byla; pabėgo, slapstėsi, 4,5 metų buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, „Aušros“ ir kitų pogrindžio leidinių kurjerė: juos dažniausiai perduodavo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Maskvoje. Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybą KGB F. N. Sadūnaitę paskelbė ypatinga recidyviste, jos paiešką visoje SSRS. 1987 m. balandžio 9 d. F. N. Sadūnaitė buvo suimta.
F. N. Sadūnaitė su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku suorganizavo Molotovo–Ribbentropo nusikalstamo pakto minėjimo mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Po savaitės buvo KGB darbuotojų 30 val. gąsdinta, kad būsianti sušaudyta. 1988 su A. Terlecku ir V. Bogušiu Vilniuje suorganizavo Vasario 16-osios minėjimą – su kitais 1941 m. birželio 14-osios trėmimams prisiminti. Jai buvo paskirtas dviejų mėnesių namų areštas.
1988 m. F. N. Sadūnaitė įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. Pasaulio visuomenei ir JAV prezidentui Ronaldui Reaganui reikalaujant 1989 m. gruodžio 19 d. LSSR Aukščiausiojo teismo reabilituota (su vyskupu Sigitu Tamkevičiumi).
1989 m. su kitais įsteigė Lietuvos katalikiškąjį moterų sambūrį „Caritas“. 1989– 1990 m. skaitė paskaitas apie Lietuvą Europoje, JAV. Užsiėmė labdara, gynė žmogaus teises.
