Edukacija MO muziejuje. Manto Puidos nuotr.

Formaliojo ugdymo ir meno jungtys atneša netikėtų rezultatų – pavyzdžiui, tautinių mažumų mokyklų mokiniams padeda pagerinti lietuvių kalbos įgūdžius bei emocijų raišką. Tai darsyk įrodė  tęstinis MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose I“, kuris šiemet įtraukė tautinių mažumų mokyklos – Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos – moksleivius ir mokytojus. Jie praktiškai išmėgino MO muziejaus edukacijose taikomą Vizualinio mąstymo strategijos metodą lietuvių literatūros pamokose.

Priešnuodis prieš socialinius burbulus

Dar dvejus metus vyksiantis projektas, orientuotas į mokytojų kvalifikacijos ir mokinių įgūdžių gerinimą, šiemet įtraukė beveik 100 mokytojų visoje Lietuvoje bei tris šeštokų ir septintokų klases Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba.

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė teigia, kad tokie projektai – būdas atsispiriant nuo švietimo ir kultūros kurti Lietuvą, kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus ir reikalingas.

„Dalyvavimas projekte mokytojams yra iššūkis jų itin užimtam darbo grafikui, tad atskleidžia didelę pedagogų motyvaciją. Savo ruožtu žinojimas, kad Lietuvoje gausu mokytis, kurti, naujai žiūrėti į ugdymo procesą norinčių mokytojų, išties įkvepia tęsti tokius projektus, kuriuos įgyvendiname partnerių Britų tarybos dėka.

Skatindami tautinių mažumų mokyklų mokinių įsitraukimą, komunikavimą lietuvių kalba, galime kurti tokią Lietuvą, kurioje visi jaučiasi svarbūs, reikalingi, esantys jos dalimi. Būtent tai yra ilgalaikis priešnuodis prieš susidarančius burbulus ir egzistuojančias grėsmes“, – pabrėžia M. Ivanauskienė.

Drąsina vaikus kalbėti nebijant vertinimo

Pirmojoje projekto „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose I“ dalyje mokytojai iš visos Lietuvos dalyvavo kvalifikacijos kėlimo programoje, mokydamiesi plačiai MO muziejaus edukacijose naudojamos Vizualinio mąstymo strategijos – meno edukacijos metodo, ugdančio kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius.

Šis metodas plačiai pritaikomas ugdymo turinyje analizuojant įvairias aktualias temas – nuo lietuvių kalbos, etikos iki fizikos ar matematikos pamokų. Projekte dalyvavę mokytojai atkreipė dėmesį, kad metodas ypač naudingas tuo, jog vaikų nereikia vertinti, o visi atsakymai yra teisingi, todėl vaikai nori ir nebijo kalbėti. Be to, metodas nereikalauja profesionalių žinių apie meną, todėl gali būti taikomas kalbant įvairiausiomis temomis, remiantis bet kokiu meno kūriniu.

Antroji projekto dalis vykdyta Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje, kur trys moksleivių klasės ir keturios mokytojos Vizualinio mąstymo strategijos metodą pritaikė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Vaikai dalyvavo devyniose sesijose su MO muziejaus edukatoriais, kurių metu taip pat lankėsi kultūros įstaigose ir susitiko su kitos Klaipėdos mokyklos mokiniais. Atliktas tyrimas fokus grupėse atskleidė, kad projektui pasibaigus mokiniai laisviau ir drąsiau bendrauja, reiškia nuomonę, geriau atlieka užduotis bei pristatymus lietuvių kalba, džiaugėsi praplėstu žodynu.

Pasak projekte dalyvavusių mokinių, atlikdami užduotis jie išmoko tiek į savo aplinką, tiek į meno kūrinius pažvelgti iš skirtingų perspektyvų, ieškoti reikšmių ir kylančių asociacijų. Be to, darbas grupėse padėjo lengviau ieškoti sutarimo ir pagerino komandinio darbo įgūdžius. „Daug dirbdavome grupėmis ir reikėjo labai daug komunikuoti ir kalbėti, kad nesusipyktume. Dėl to dabar, kai nueinu į būrelį, lengviau su kitais kalbėti“, – džiaugėsi viena iš šeštos klasės moksleivių.

Mokosi iš kvalifikuotų žinovų

MO muziejaus edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė pastebi, kad su Britų taryba Lietuvoje vykdomas projektas reikšmingas gerinant visoje Lietuvoje gyvenančių mokytojų ir mokinių kompetencijas.

„Praėjusiais metais, taip pat bendradarbiaudami su Britų taryba, Visagine išmėginome pilotinę šių integruotų lietuvių kalbos ir literatūros pamokų versiją su moksleiviais. Jau tuomet įsitikinome jų veiksmingumu, todėl šiemet startavome su tęstiniu projektu, per trejus metus įtrauksiančiu skirtingų tautinių mažumų mokyklų klases.

MO muziejus yra vienintelė akredituota meno institucija, kvalifikuotai dirbanti su Vizualinio mąstymo strategija, prieš kelis dešimtmečius išvystyta JAV edukatorių ir psichologų. Praėjusiais metais turėjome galimybę tobulintis su pačiais šio metodo kūrėjais. Ypač svarbu šiomis žiniomis dalintis su visų Lietuvos regionų mokytojais ir moksleiviais, įgalinti juos naudoti metodą savo kasdienėse praktikose“, – pasakoja J. Zigmantė.

MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“ numatomas toliau vykdyti 2025 ir 2026 metais. Lapkričio mėnesį kasmetinėje mokytojų bendruomenei skirtoje MO muziejaus konferencijoje planuojama plačiau pristatyti projekto veiklas bei patirtis.

Daugiau apie Lietuvos mokyklose vykdomą MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projektą: https://mo.lt/vms-mokyklose/

MO muziejaus informacija