Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius

Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje pamokoje klasėse.

Rugsėjo 1-oji – puiki proga visiems pasidžiaugti susitikus su išsiilgtais draugais ir mokytojais, pasidalyti būsimųjų metų svajonėmis, pasijuokti ir pamąstyti. Juk tai šeimos ir mokyklos šventė, todėl ją pradėjome susirinkę Šalčininkų šv. Apaštalo Petro bažnyčioje, tęsėme gimnazijos kieme. Labiausiai jaudinanti akimirka – naujųjų mokyklos šeimininkų – abiturientų – ir mažiausių bendruomenės narių – pirmokėlių – eisena. Mokiniai, tėveliai, svečiai šį gausų būrį pasitiko plojimais. Iškilmingiausia šventės dalis – kai giedamas Lietuvos Respublikos himnas, keliama valstybinė vėliava, gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius skelbia naujų Mokslo metų pradžią. Atvykę svečiai: Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, gimnazijos bičiulis, ilgametis Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailydka – nuoširdžiai sveikino visus susirinkusius su Mokslo ir žinių diena, Taikos ir laisvės diena, akcentuodami, kad lygiai prieš dvidešimt metų iš Lietuvos teritorijos buvo išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Vadinasi, turime pačią puikiausią progą švęsti ne tik mokslą, bet ir taiką.

Rugsėjo 1-osios šventėje dalyvavo bei džiaugėsi galėdamas pasveikinti ir buvęs Gimnazijos tarybos pirmininkas, dabar VU studentas Aurimas Skaržinskas. Jis mokiniams, o ypač abiturientams, linkėjo mylėti savo mokytojus ir džiaugtis gimnazijoje jų laukiančiomis smagiomis šventėmis.

Ypatingo dėmesio sulaukė pirmokai, gavę Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokinio pažymėjimą, Lietuvos pirmoko pasą bei, kaip ir kasmet, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ dovanas – kuprines su mokymo priemonėmis. Dėkojame draugijai ir jos pirmininkui, Tautos fondo ir Cingų fondo vadovams už dėmesį mūsų krašto lietuviškoms mokykloms. Gavę pirmuosius savo dokumentus mažiausieji rinkosi prie mikrofono padeklamuoti pačių gražiausių eilėraštukų, skirtų Vaikystei, Mokyklai, prasidedančiai kelionei po žinių šalį. Ilgą laiką virš galvų tvyrojęs debesis prapliupo lietučiu, lyg pirmasis krikštas toje ilgoje kelionėje. Pirmokus pasveikinę gimnazijos abiturientai juos palydėjo į gimnazijos sodą, kuriame kartu su mokytojomis bei tėveliais vaikai pasodino jauną vyšnaitę ir pasižadėjo ją auginti visus mokslo metus praleistus gimnazijoje. Su svečiais lankydamasis pirmokų klasėse, direktorius linkėjo, kad pasodintą medelį mokiniai puoselėtų, kad tai būtų Pažinimo medis, laistomas žiniomis, darbu, gražiu elgesiu, o į klasę susirinkusius tėvelius, senelius, mokytojus kvietė prisidėti auginant Gėrio medį, skiepijant vaikų atkaklumo daigus, padedant jiems stiebtis ir skleistis, mokyti gerumo, draugiškumo, atjautos.

2013-ieji paskelbti tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos dr. Meilės Lukšienės – Lietuvos švietimo reformos pradininkės – metais. Mokslininkė yra sakiusi: „Klasė turi būti antrieji namai, geri, jaukūs, kad viešpatautų darna, ne paradiškumas ir fasadiškumas, o darbas. Mokykla ir šeima – mūsų namai. Mokykla turi būti tokiais namais, kuriuose užtektų vietos kiekvieno mokinio lūkesčiams ir svajonėms.“ Tad pradėdami naujuosius mokslo metus visiems linkime įsiklausyti į šiuos žodžius ir kasdien vadovautis jais kaip kelrodžiu.

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 11.