Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus

Kazys Klimavičius gimė 1886 m. spalio 18 d. Krokininkų kaime, Krokialaukio valsčiuje, Kalvarijos apskrityje (dabar Alytaus rajonas) valstiečių šeimoje. Šiam vaikui teko varginga vaikystė. Teko dirbti praktikantu Simno pašte. Pasitobulinęs 1906 m. įgijo VI kategorijos paštininko – telegrafininko specialybę ir buvo paskirtas dirbti į Račkus Augustavo gubernijoje.

Kazys Klimavičius, dar mokydamasis paštininko – telegrafininko specialybės, svajojo apie kitokį darbą. Savamoksliškai lavinosi, daug skaitė, domėjosi socialiniu žmonių gyvenimu, o tai suformavo jo požiūrį į tuometę padėtį. Daug bendravo su to laikmečio išsilavinusiais mokytojais.

1908 m. išlaikė egzaminus į Marijampolės valstybinę gimnaziją. Tais pačiais metais jam buvo pripažintas liaudies mokytojo vardas ir suteiktas mokytojo darbas. Dirbdamas mokykloje K. Klimavičius lavinosi savimokos būdu. Prenumeruodavo kairiuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus. Tapo nuolatiniu mokslo populiarinimo žurnalo ,,Vestnik znanija“ prenumeratoriumi. Šis leidinys prenumeratoriams duodavo vertingų priedų – knygų. Be to, pramoko esperanto kalbos, gaudavo šia kalba laikraščių, susirašinėjo su įvairių šalių esperantininkais. Jau patyręs mokytojas 1914 m. mobilizuotas į carinę kariuomenę. Iš jos paleistas, kurį laiką mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje Maskvoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Alytuje ir visą savo gyvenimą paskyrė mokyklai.

1919 m. rudenį tapo naujos Alytuje susikūrusios gimnazijos direktoriumi ir jai vadovavo ketverius metus. Už savo kairiosios pakraipos politines pažiūras buvo paskirtas eiliniu matematikos mokytoju. Savamokslis mokytojas 1927-1928 m. prie Švietimo ministerijos išlaikė specialiuosius egzaminus ir įgijo matematikos ir fizikos disciplinų ciklo gimnazijos mokytojo teises.

1930 m. išleido ,,Dešimtainių logaritmų knygas penkiais dešimtainiais skaitmenimis“, 1931 m. – ,,Galvosūkių pasaulį“. Ši knyga – pirmoji matematikos populiarinimo knyga lietuvių matematikos literatūroje. 1933 m. pasirodė ,,Matematikos vadovėlis. Teorija ir uždavinynas”. Šio vadovėlio recenzentas pedagogas Augustinas Jakučionis, lietuviškų vadovėlių leidimo organizatorius prie 1907 m. J. Basanavičiaus įkurtos Lietuvių mokslo draugijos rašė, kad tai pirmasis matematikos vadovėlis, tikrai tinkąs Lietuvo mokyklai. Ankstesni tos tematikos vadovėliai buvo senesnių, svetimų kopijos su kai kuriais pakeitimais. Minėto vadovėlio parašytos 3 dalys. Iš jo Lietuvos mokyklose mokyta daugiau nei per 20 metų. Dar K. Klimavičius paruošė ir išleido kelis geometrijos vadovėlius, ,,Aritmetiką mokytojų reikalui“. Knygelė ,,Skaičiuokim greit“ (1961 m.) – paskutinė mokytojo knyga. Daugiau kaip 20 matematikos vadovėlių (įskaičiuojant atskiras laidas) paruošė ir išleido Lietuvos mokyklai Kazys Klimavičius (1). 1933-1940 m. nedirbo mokykloje (2). 1940 m. K. Klimavičiui vėl leista dirbti pedagoginį darbą.

Jau nuo 1919 m. mokytojas Kazys dalyvavo mokytojų profesinės sąjungos veikloje, nuo 1920 m. – kooperatyvų judėjime. 1934 m. išrinktas ir į Alytaus miesto tarybą. 1936 m. saugumo byloje apie Klimavičių parašyta, kad jis yra kairiųjų pažiūrų, tarp piliečių patikimas ir visuomenėje turi gerą vardą. Dalyvavo Lietuvos žemės ūkio draugijos, Taupmenų ir kredito draugijos, Mokytojų sąjungos bei Labdarių draugijos veikloje (3).

Iki karo pradžios K. Klimavičius dirbo mokyklų inspektoriumi, neilgai – Švietimo skyriaus vedėju. Karo metais jam vėl uždraudė dirbti švietimo sistemoje. Karui baigiantis vėl tapo Švietimo skyriaus vedėju, o 1946 m. – Mokytojų seminarijos direktoriumi.

K. Klimavičius mirė 1972 m., palaidotas Alytuje. 1989 m., prisimenant K. Klimavičiaus nuopelnus mokyklai, švietimui, pagerbiant jo atminimą, šalia buvusios 2-osios pradinės mokyklos, vėliau – Mokytojų seminarijos (dabar Alytaus miesto Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos) pastatyta jam skirta portretinė skulptūra.

Alytiškis pedagogas ir kultūros veikėjas Kazys Klimavičius buvo aktyvus Vinco Grušnio knygyno pirkėjas ir Valstybės centralinio knygyno Alytaus skyriaus skaitytojas. Klimavičius skaitymą laikė ne pramoga, bet kultūringo žmogaus prievole. 1939 m. jis prenumeravo 12 Lietuvos ir 10 užsieninių, svetimomis kalbomis leidžiamų periodinių leidinių, be to, dažnai įvairius laikraščius pirkdavo kioskuose. Savo bibliotekoje aš saugau dvi knygas su K. Klimavičiaus antspaudais. Kazys Klimavičius tyrėjo du skirtingus antspaudus, kuriuos abu dėdavo ant knygos, vieną ant viršelio, o kitą ant titulinio puslapio.

1. Antspaudas. Ex libris* Kazys Klimavičius.

2. Antspaudas. Kazio Klimavičiaus / Kn. 876 Nr. / biblioteka.

Abu šie antspaudai buvo Rudzinskaitės-Arcimavičienės knygoje „Dievų ir kvepalų žemė“, išleistoje Kaune 1936 metais. Knygą saugau savo kolekcijoje kartu su dar viena K. Klimavičiui priklausiusia knyga – T. Ivanausko „Lietuvos paukščiais“.

Bibliofilas knygas pirkdavo ir D. Kleimano bei G. Blocho knygynuose Alytuje. Didesnę jo bibliotekos dalį nupirko bibliofilai Vidmantas Staniulis ir Pranas Sasnauskas. Klimavičius savo knygas pradėjo pardavinėti dar gyvas būdamas, o likusias pardavė jo žmona jau po bibliofilo mirties. K. Klimavičiaus biblioteką daugiausia sudarė tarpukario laikotarpio leidiniai, tarp kurių buvo nemažai Vytauto Didžiojo universiteto leidinių. Senesnių leidinių K. Klimavičius nerinko. Dalis leidinių saugoma Alytaus kraštotyros muziejuje, pavyzdžiui – labai retas „Alytaus dzyvo“ numeris. Kaip liudija Algimanto Antanevičiaus straipsnis „Du laiškai Kaziui Klimavičiui“ (Dainava. 2004. Nr. 1. P. 14 – 17), dar galima aptikti K. Klimavičiaus archyvo eksponatų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą.

Klimavičių savo knygoje „Diagnozė: bibliofilija“ mini ir Vidmantas Staniulis. „Nors retenybėmis nepasižymėjo ir nusipelniusio mokytojo K. Klimavičiaus biblioteka, bet joje matyti bibliofilijos užuomazgos. Matematiko Kazio Klimavičiaus domėjimosi spektras labai platus, tai buvo jaučiama lankantis bibliotekoje, bendraujant su juo, vėliau su jo našle, kuri primygtinai manęs prašė nupirkti jos vyro surinktus lietuviškus vadovėlius. Jaunas ir žioplas buvau, atsisakiau, nepagalvojau, kad man jų kada nors prireiks. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų pradėjau rinkti elementorius, o šiuo metu intensyviai renku visus vadovėlius“.

Literatūra:

1. Jasiūnas H. Tautinės mokyklos mokytojas // Alytaus naujienos. 1989. Nr. 99(6568). P. 4.

2. Žepkaitė R. Alytaus istorinė raida. Vilnius, 2004. P. 178.

3. Jenčiulytė V. Mokytojas Kazys Klimavičius //Alytaus šviesuolių portretai. Alytus, 2007. P. 40 – 41.

Nuotraukose:

1. Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojai apie 1945–1946 m., dalyvaujant Kaziui Klimavičiui

2. Alytaus mokytojų seminarija

3. K. Klimavičiaus bibliotekoje esančios doc. Rudzinskaitės-Arcimavičienės knygos „Dievų ir kvepalų žemė“ viršelis

4. K. Klimavičiaus bibliotekoje esančios doc. Rudzinskaitės-Arcimavičienės knygos „Dievų ir kvepalų žemė“ priešlapis su minėtos bibliotekos spaudu

Voruta. – 2012, saus. 21, nr. 2 (740), p. 15.