Vytis. JaCrispy, Dreamstime nuotrauka
67 visuomenininkai, tinklaraštininkai, istorikai, paramos Ukrainai teikėjai ir kiti visuomenės atstovai viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Užsienio reikalų ministeriją bei Seimo narius, ragindami neleisti naudoti Vyčio ar jokių kitų lietuviškų simbolių tiek ant Naujosios Baltarusijos pasų, tiek bet kokia kita forma ir oficialia apimtimi.
Prikišamai pirštu beda į išbujojusias litvinizmo melagienas
Pasirašiusieji atkreipia dėmesį į litvinizmo problemą informacinio ir hibridinio karo prieš Lietuvą fone: negalime dalintis valstybingumo ir tautiškumo simboliais su bendruomenėmis, kurių narių reikšminga dalis yra nusiteikusi prieš Lietuvą ir atkartoja Rusijos skleidžiamos dezinformacijos litvinizmo naratyvus, siekiančius iškraipyti mūsų tautos istoriją.
Nors Baltarusijos opozicijos lydere laikomos S. Cichanouskajos biuras tikina, kad litvinizmo naratyvai yra marginalus reiškinys ir visus tokius incidentus laiko Kremliaus provokacijomis, laiško autoriai atremia šiuos teiginius, tiksliai įvardindami litvinizmo naratyvus ir pateikdami įrodymus.
Perspėja dėl paralelių su invazija į Ukrainą
Kaip pažymima laiške, litvinizmo žinutės suintensyvėja vykstant pratyboms „Zapad“: „Pastebime, kad panašias melagienas apie Ukrainą Kremliaus ruporai skleidė prieš 2022 metų pilno masto karinę invaziją ir jos metu“. Pasirašiusieji primena, kad 2024 m. vasario 5 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo dėl grėsmės iš Baltarusijos pusės.
Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 metų Lietuva patiria hibridines ir informacines Baltarusijos atakas, Baltarusijos KGB aktyvumas rekordiškai intensyvus, Vilniuje per pastaruosius metus apsigyveno daugiau nei 60 tūkst. baltarusių, kurių lojalumo patikrinti beveik neįmanoma. „Visų šių dedamųjų kontekste litvinizmo melagienų grėsmę būtina vertinti itin rimtai“, – nurodo pasirašiusieji.
Laiške tvirtinama, kad nesvarbu, kokia kalba būtų vadinamas – Vytis ir Pahonia yra vienas ir tas pats simbolis. Suvokiant informacinio karo, geopolitinį ir istorinį kontekstą, reikėtų nuodugniai įvertinti, kaip baltarusiai supranta savąją Vyčio versiją: ar tikrai kaip baltų pagonių valdovų, kurie jėga prijungė jų protėvius rusėnus ir valdė baltų genčių įkurtame Vilniuje, simbolį, ar litvinistiškai – kaip slavų kilmės ortodoksų tikėjimo valdovo, kuris reziduoja „senajame baltarusių mieste“ Vilniuje, ženklą? Nors baltarusiams Vytis yra svarbus pasipriešinimo Aliaksandro Lukašenkos režimui simbolis, viešojoje erdvėje prieinama informacija sufleruoja, kad jų galvose gaji būtent litvinistiška Pahonios istorinės reikšmės interpretacija. „Todėl jokiais lietuviškais valstybingumo ir tautiškumo simboliais dalintis negalime“, – pabrėžia laiško autoriai.
Baltarusiai turi savo autentišką tapatybę ir istoriją
Laiško autoriai tvirtina, kad baltarusių valstybingumo ir tautiškumo šaknys slypi ne LDK, o Polocko, Vitebsko, Smolensko, Turovo, Voluinės ir kitose į dabartinės Baltarusijos teritoriją patekusiose rusėnų kunigaikštystėse. Būtent iš šio, X–XII a., laikmečio ženklų – Eufrozinijos kryžiaus, Iziaslavo antspaudo, Baltosios Rusios herbo bei kitų – baltarusiai ir turėtų rinktis savo istorinės tapatybės ženklus.
„Manydami, kad pagaliau pabėgo nuo rusų pasaulio ir atrado savo tikrąją tapatybę slaviškoje LDK, baltarusiai iš tikrųjų tik suka dar vieną ratą Rusijos dezinformacijos pinklėse. Kuo daugiau litvinizmo baltarusių galvose, tuo mažiau tikrosios LDK istorijos – ir tuo daugiau Rusijos“, – teigiama laiške.
Pateikiami 7 prašymai
1. Neleisti Lietuvos ir siekti neleisti ES teritorijoje naudoti lietuviškų valstybingumo simbolių ant oficialių (arba siekiančių tokiais tapti) baltarusių diasporos organizacijų dokumentų;
2. Stiprinti Lietuvos visuomenės informacinį atsparumą ir švietimą apie litvinizmo ir kitų istorinių melagienų keliamas grėsmes;
3. Įtvirtinti Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos kanoną įstatymais – be abejo, neužkertant kelio naujiems archeologiniams ir istoriografijos atradimams;
4. Apsaugoti Lietuvos valstybinius simbolius nuo plagijavimo ir nusavinimo tarptautinėje erdvėje;
5. Identifikuoti Lietuvoje ir ES teritorijoje veikiančius baltarusių išeivijos organizacijų atstovus, kurie skleidžia litvinizmo naratyvus, ir prireikus apriboti jų veiklą;
6. Skatinti baltarusių išeivijos integraciją į Lietuvos visuomenę, akcentuojant pagarbą mūsų istorinei ir kultūrinei tapatybei, mokslinei istoriografijai ir lietuvių kalbai. Tai galėtų būti renginių ciklas ar tam tikra šviečiamojo pobūdžio programa platformoje Youtube;
7. Sudaryti detalią strategiją ir partijų susitarimą dėl ilgalaikės politikos Baltarusijos ir baltarusių išeivijos atžvilgiu (kaip padėtume jiems atgauti valstybę, kurti tvarią demokratiją).

Laišką pasirašo:
- Dominykas Čivilis, visuomenininkas, korporatyvinių renginių koordinatorius ir projektų vadovas
- Algis Ramanauskas, TV laidų vedėjas, aktorius
- Auksė Ūsienė, propagandos analitikė, istorikė
- Žilvinas Svitojus, strateginės komunikacijos specialistas, VšĮ „Hoplon Foundation“ vadovas, tinklaraštininkas
- Dr. Tomas Baranauskas, istorikas, viduramžių Lietuvos istorijos specialistas
- Dr. Algimantas Anicetas Bučys, rašytojas, literatūrologas, kultūros istorikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2010) laureatas
- Dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, istorikas
- Dr. Deimantas Karvelis, istorikas, pedagogas
- Dr. Alvydas Butkus, baltistas, Baltų premijos laureatas (2019 m.), VDU asocijuotas emeritas
- Dr. Mindaugas Nefas, istorikas
- Dr. Simonas Jazavita, istorikas
- Violeta Rutkauskienė, JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narė, heraldikos istorikė
- Inga Baranauskienė, istorikė, rašytoja
- Imantas Melianas, istorikas, buvęs vienos iš LR VSD valdybų vadovas
- Valdas Buožys, JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys, istorikas
- Artūras Savko, istorikas, tinklaraščio „Sostinės Lobiai“ autorius
- Giedrius Kiaulakis, istorikas
- Donatas Jokūbaitis, tinklaraščio „Rūstus Gids“ autorius, dailės istorikas
- Žygimantas Buržinskas, Merkinės krašto muziejaus direktorius, archeologas, tinklaraštininkas
- Šarūnas Jasiukevičius, visuomenininkas, žurnalistas, verslininkas
- Sigitas Maliauskas, karybos apžvalgininkas, VšĮ „Gyvačių sala“ vadovas
- Saulius Guzevičius, Laisvės gynėjas, aukšto rango Lietuvos karininkas, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas
- Saulius Vincentas Tulevičius, Laisvės gynėjas
- Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius
- Darius Pašukonis, savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Laisvės gynėjas
- Gediminas Armonavičius, Všį „LDK palikuonys“ įkūrėjas, Maidano dalyvis prisidėjęs prie Azov pulko kūrimo, daugiau nei 10 metų dirbantis su Ukrainos savanoriais ir istorikais
- Valdas Bartkevičius, visuomenininkas, VŠĮ „Tarptautinis Ukrainos Draugų Fondas“ vadovas
- Aiva Maliauskienė, VšĮ „Iki pergalės“ vadovė
- Vilma Fiokla Kiurė, visuomenininkė, „Laisvė arba mirtis“ vadovė
- Pavel Kovtunec, visuomenininkas, vienas iš „Psy Help Ukraine“ įkūrėjų
- Rimantė Stepienė, viena iš paramos fondo „Mušk maskvėną sotus“ įkūrėjų
- Alkas Paltarokas, „Vanago Lietuva“ pilietinių iniciatyvų vadovas
- Ričardas Savukynas, tinklaraščio „Rokiškis Rabinovičius“ autorius
- Gediminas Kvietkauskas, visuomenininkas, AB „East West Agro“ vadovas, VDU Senato narys, verslo mentorius
- Kristijonas Vizbaras, verslininkas
- Dainius Urbanavičius, visuomenininkas, verslininkas
- Dr. Linas Jonušauskas, politikos komentatorius, tinklalaidės „Lintrovert Lietuviškai“ autorius
- Benas Šimkus, kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėjas, kuršių istorijos klubo „Pilsots“ vadovas
- Saulius Poderis, visuomenininkas, tyrinėtojas ir restauratorius
- Ričardas Garuolis, Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas
- Audrys Karalius, architektas, architektūros ekspertas, e-žurnalo Pilotas.LT vyr. redaktorius
- Eglandas Višinskas, karo istorijos rekonstruktorius, tinklaraštininkas
- Donatas Vydmantas, atsargos karininkas, Lietuvos patriotas palaikantis Ukrainos Laisvės kovą
- Kristoforas Vaidutis Jankauskas, aktyviojo rezervo karys, turinio kūrėjas
- Modestas Gendvilas, tinklaraštininkas, KASP karininkas
- Laura Ramanauskaitė, „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė
- Mantas Vilimas, TV prodiuseris, laidų vedėjas
- Erikas Mališauskas, antrepreneris, „Kaching Appz“ bendraįkūrėjas
- Julius Žėkas, rekordiškai daugiausiai kartų pasaulyje eksponuoto kūrinio-instaliacijos „Tautiška giesmė“ idėjos autorius ir projekto vadovas
- Justinas Žekonis, tinklaraščio „Grand Duchy of Lithuaniaball“ autorius
- Paulius Remeika-Paul Duchy, nuomonės formuotojas TikTok ir Youtube platformose
- Mindaugas Montvilas, politikos apžvalgininkas
- Rasa Baškienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė
- Juozas Stanėnas, LPKTS Grigiškių sk. pirmininkas
- Donatas Stanionis, mokytojas, tinklaraštininkas
- Viktorija Ivaniušina, kalbų mokytoja, vertėja, visuomenininkė
- Marius Plečkaitis, finansininkas, žurnalistas
- Asta Kuznecovaitė, žurnalistė
- Saulius Arvasevičius, žurnalistas, leidėjas
- Donatas Valančiauskas literatas, TV laidų vedėjas, buvęs Lietuvos Respublikos kultūros viceministras
- Darius Žiūra, menininkas
- Benas Šarka, Žvakių meistras, Klaipėdos kultūros magistras
- Dainius Liškevičius, tarpdisciplininio meno kūrėjas
- Mantautas Krukauskas, kompozitorius, garso menininkas
- Tomas Donela, kino režisierius, prodiuseris, EFA narys
- Povilas Obuchovičius, fotomenininkas
67. Algimantas Barniškis, muzikas
Dominykas Čivilis, visuomenininkas, korporatyvinių renginių koordinatorius ir projektų vadovas
Atsakyti