Krėslaukio bažnyčios fasadas, atvirukas

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis

1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas kilo iš Krėslaukio (lat. Kraslava, latg. Kruoslova), tačiau iki šiol nepavyksta nustatyti tikslios jo gimimo vietos. Tik du signatarai neturi atminimo ženklų gimtinėje, D. Malinauskas vienas iš jų. Kitas – signataras Kazys Bizauskas[1], taip pat gimęs dabartinėje Latvijos teritorijoje.

Krėslaukis iki Pirmojo pasaulinio karo buvo antras pagal dydį miestas dabartinės Latvijos teritorijoje, miesto teises gavęs tik po Pirmojo pasaulinio karo, 1923 metais. Iki tol tai buvo Platerių išpuoselėta gyvenvietė, siekusi tapti Latgalos kultūriniu ir administraciniu centru su dvaro rūmais, rotuše, viešbučiu, ligonine ir t. t. Krėslaukio paslaptis saugo dar 1916 m. į Sankt Peterburgą išvežta grafų Platerių „Silva rerum“ pavadinimu „Kronika Krasławska“, kuri be žinios pradingo 1917 metais^[2].

1865 m. mirė Krėslaukio dvaro savininkas grafas Edvardas Plateris (Edward Jan Adam Plater, 1826–1865), sūnus Adomo, vaikaitis Augusto. Dvaro paveldėtoja tapo nepilnametė duktė Marija Stefanija Ona Pranciška, gimusi 1862 m., o jos globėju iki 1883 m. buvo jos tėvo pusbrolis Eugenijus Plateris. Jau minėtas grafas Adomas buvo vedęs Stefaniją Marikonytę, kurios tėvas Liucijanas Marikonis valdė Svėdasų ir Salų dvarus[3]. Taigi 1869 m. Krėslaukį valdė Eugenijus Plateris, jam priklausė ir Kumbulka (Kombulka), esanti Krėslaukio gyvenvietėje. Kitas Augusto sūnus Juzefas Kazimieras Donatas paveldėjo Kombulą (Kombulmiuža), nutolusią 12 km nuo Krėslaukio. Simonas Konarskis yra nurodęs, kad Juzefo Kazimiero Donato vaikams priklausė daugybė dvarų: Kazanova (1863 m. sukilėlio grafo Leono Platerio nuosavybė), Boruvka, Dricmuiža, Dobromilė, Liudviampolis (dab. Liudvikavas). Kas siejo Donato Malinausko tėvus ir grafus Platerius, sunku pasakyti, tačiau tuo metu Krėslaukį valdę Plateriai Eugenijus ir Mykolas su grafaitėmis Liudvika ir Adele tapo jų dviejų vaikų krikštatėviais.

Signataras D. Malinauskas gimė 1869 m. vasario 23 d. Krėslaukio gyvenvietėje ir balandžio 26 d. Romos Katalikų Krėslaukio bažnyčioje, Aukštutinio Dinaburgo dekanate, buvo pakrikštytas dviem vardais – Donatas Juozas. Krikšto metrikų išraše 1876 m. gegužės 28 d. nurodoma, kad jo tėvai – Suzdolės pulko atsargos papulkininkis Mykolas ir Alina iš Tanskių Malinauskai. Krikšto tėvai – grafas Mykolas Plateris ir grafaitė Liudvika Platerytė (Ludwika Hipolita Plater, 1821–1897)^[4]. Būsimojo signataro vardas Donatas sietinas su šv. Donato relikvijomis, saugomomis Šv. Liudviko bažnyčios koplyčioje nuo 1784 metų. Šios bažnyčios fundatorė yra Augustina iš Oginskių Platerienė. Grafai Mykolas, Eugenijus, Leonas Plateriai ir jų sesuo Liudvika gimė Kombulo dvare. Grafaitė Liudvika parašė pjesę „Drama be pavadinimo“ apie savo brolį, 1863 m. sukilėlį Leoną Platerį. Kūrinys pirmą kartą, 1875 m., išspausdintas žurnale „Przegląd Polski“^[5].

Jadvyga Teresė Malinauskaitė gimė 1864 m. spalio 15 d. Tverės gubernijoje, Zubcovo mieste, ji, būdama penkerių, 1869 m. balandžio 26 d. pakrikštyta Krėslaukio bažnyčioje, Aukštutinio Dinaburgo dekanate. 1876 m. gegužės 8 d. išraše nurodoma, kad jos tėvai – Suzdolės pulko atsargos papulkininkis Mykolas ir Alina iš Tanskių Malinauskai. Krikštatėviai – Eugenijus Plateris ir grafaitė Adelė Platerytė^[6]. Eugenijui Plateriui priklausiusį Kumbulkos (Kombulkos) dvarą Krėslaukyje yra nutapęs dailininkas Napoleonas Orda. Deja, iš keliolikos dvaro pastatų liko tik „žaliasis“ namas ir keli raudonų plytų tvoros stulpai. Galbūt Napoleonas Orda įamžino tikslią 1863 m. sukilimo dalyvio grafo Leono Platerio gimimo vietą, nes jo gimimo vieta nurodyta Krėslaukyje. Apie 1884 m. grafo Eugenijaus Platerio iniciatyva buvo užsakytas šv. Liudviko paveikslas pas dailininką Janą Mateiką (Jan Matejko)^[7], jo darbus finansavo Platerių giminė.

Grafai broliai Mykolas (Michał Hieronim Joachim Plater, 1834–1924) ir Eugenijus (Eugeniusz Joachim Herkulan Plater, 1826–1916) Plateriai buvo suimti 1863 m., kai Daugpilio pilyje buvo įkalintas jų brolis sukilėlis grafas Leonas Plateris (Leon-Joachim-Błażej Plater, 1836–1863). Jis tapo pirmąja generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo auka – buvo sušaudytas prie Daugpilio tvirtovės sienos 1863 m. gegužės 27 (birželio 9) dieną. Eugenijus yra parašęs prisiminimus apie 1863 m. sukilimą ir savo brolį Leoną, kurie buvo išspausdinti rinkinyje „Z okolic Dźwiny“ 1912 metais^[8].

Filomena Marija Malinauskaiė gimė 1859 m. sausio 8 d. Sankt Peterburgo gubernijoje, Medvedi kaimelyje, pakrikštyta 1859 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburgo Šv. Stanislovo bažnyčioje. Remiantis 1859 m. birželio 3 d. išrašu, ją pakrikštijo kunigas Francas Klimaševskis, tėvai – štabskapitonas Mykolas Malinauskas, sūnus Nikolojaus, ir mama Alina iš Tanskių, krikšto tėvai – kunigaikštis Vitoldas Kęstutis-Gediminas ir generolo majoro žmona Aleksandra Korolevska^[9].

Vaclovas Mykolas Malinauskas gimė 1863 m. rugsėjo 20 d.^[10], tačiau 1872 m. sausio 4 d. jo tėvo Mykolo Pankratijaus Malinausko mirties metrikoje jis neminimas ir kitos informacijos apie jį nėra.

Kur tiksliai Krėslaukyje gimė Donatas Malinauskas, šiandien dar nenustatyta, tačiau tikėtina, kad tai buvo grafų Platerių rezidavimo vietos: naujieji ar senieji dvaro rūmai, arba Napoleono Ordos nupiešta Kumbulka Krėslaukyje. Mažai ką paaiškina ir Malinauskų giminės luomo skiriamasis ženklas – herbas Pobog, reiškiantis: „Su Dievu“. Vitebsko gubernijoje gyvenusių Malinauskų herbo karūnoje vaizduojamas šuo su antkakliu, o Pivašiūnų (Alytaus r.) kapinėse esančiame antkapiniame signataro D. Malinausko dėdės herbe – plunksnomis papuošta karūna.

Iliustr. iš autoriaus asmeninio archyvo ir Muzeum Narodowe w Krakowie rinkinių

_______________________________

[1] Kazys Bizauskas gimė 1893 m. vasario 14 d. Paviluoste, Kuldygos apskr., Latvijoje. Jis buvo sušaudytas sovietų 1941 m. birželio 26 d. prie Byhosavo stoties, netoli Červenės, Minsko sr., Baltarusijoje.

[2] Dorota Samborska-Kukuć, „Działalność literacka Platerów komŁbulskich – rekonesans“, in: Stan badań nad wielokulturowym dziedzictwem dawnej Rzeczypospolitej, t. 3, Inflanty Polskie, red. W. Walczak, K. Łopatecki, Białystok, 2012. Prieiga per internetą – <https://books.google.lt/books?id=jSdaDwAAQBAJ&pg=PA337&lpg=PA337&dq=Kroniką+Krasławską“&source=bl&ots=8MtXyU1Aoq&sig=ACfU3U0BYXo6aEpduN8vB- klg39MS3YXIA&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwim9aXhlYjlAhWFlosKHceMAAAQ6AEwB3oECAkQAQ#v=onepage&q=Kroniką%20Krasławską“&f=false>.

[3] Szymon Konarski, Platerowie. Prieiga per internetą – <http://www.stowbial.pl/pk/plater.pdf>.

[4] Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), f. 448, ap. 2, b. 35282, l. 3 v.

[5] L. Plater, „Dramat bez nazwy. Obraz sceniczny w 5 aktach na tle wypadków roku 1863“, in: Przegląd Polski, t. 37, 1875, s. 171–286.

[6] LVIA, f. 448, ap. 2, b. 35282, l. 3–4.

[7] Polak na Łotwie, Nr. 3 (117), 2017. Prieiga per internetą – <https://polaknalotwie.lv/assets/images/user_files/polak-na-lotwie-3-1172o17.pdf>.

Cenne, bezcenne / utracone, Nr. 3 (48), 2006. Prieiga per internetą – <http://mbc.cyfrowemazowsze.pl/Content/60721/00065188%20-%20Cenne%20Bezcenne%20Utracone%202006%20nr%203.pdf>.

[8] E. Broel-Plater, „Wspomnienie z r. 1863“, in: Z okolic Dźwiny. Księga zbiorowa na dochód Czytelni Polskiej w Witebsku, Witebsk, 1912, s. 102–107.

[9] LVIA, f. 448, ap. 2, b. 35282, l. 3–4.

[10] Федеральное казенное учреждение, Pоссийский  государственный военно-исторический архив (РГВИА), ф. 400, оп. 9, д. 2022, c. 1–20.

Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 11 (865), 2019 m. lapkričio 30 d., p. 5.