Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje garbės šauliai Ona Mikulskienė ir Alfonsas Mikulskis, 1980 m.

Šiandien prisimename neatsiejamą nuo Šaulių sąjungos istorijos moterį – Oną Mikulskienę. Kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja ir aktyvi, daug nuveikusi šaulė 1905 m. sausio 30 d. gimė Sibiro mieste Omske. Spaudos draudimo metais knygnešiu tapusį iš Aukštaitijos jos tėvą su šeima ištrėmė carinė valdžia.

Į JAV O. Mikulskienė pasitraukė jau būdama brandaus amžiaus ir nemažai spėjusi nuveikti laisvoje Lietuvoje. 1926-1939 m. dainavo Klaipėdos giedotojų draugijos chore, buvo lietuvių scenos mėgėjų draugijos „Aida“ artiste. Dalyvavo operų, operečių, dramos veikalų spektakliuose. Vyras Alfonsas Mikulskis (1909-1983) buvo ne tik brangiausias žmogus, bet ir violončelininkas, dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas.

Kūrybą Ona visą laiką derino su visuomenine veikla Lietuvos labui ir stengėsi į tai įtraukti kitus žmones. 1928 m. buvo Klaipėdos pirmojo šaulių moterų skyriaus pirmininke, 1931 m. paskirta vade, o 1932-1938 m. vadovavo visai XX šaulių moterų rinktinei. 1933 m. šaulių kanklininkių orkestrą įkūrė Klaipėdoje, o 1940-aisiais – ir atgautame Vilniuje. 1941-1944 m. buvo Vilniaus filharmonijos liaudies ansamblio kanklininke. Bet ilgiausiai, pusę amžiaus, 1940-1991 m. O. Mikulskienė vadovavo Čiurlionio ansamblio kanklių orkestrui.

1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, Mikulskiai pasitraukė į Vakarus ir nuėjo tūkstančių lietuvių įveiktą dipukų kelią. Iš pradžių gyveno ir koncertavo Vokietijoje, o 1949 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno lietuvių pamėgtą Klyvlendą. Čia O. Mikulskienė mokė kankliuoti kitus, steigė ir rengė koncertams kanklių orkestrus, turėjo savo kanklių studiją. Kanklių karaliene vadinta moteris visą laiką rinko Čiurlionio ansamblio dokumentinę medžiagą, ansamblio archyvą ir muzikos instrumentus, JAV lietuvių spaudai rašė straipsnius apie muziką.

Dar iki okupacijos 1938 m. apdovanota Šaulių žvaigždės ordinu, šauliškos veiklos O. Mikulskienė neapleido ir išeivijoje. 1971–1975 m. vadovavo karininko A. Juozapavičiaus šaulių kuopos Moterų sekcijai, 1973–1976 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje šaulių moterų vadove, 1975–1981 m. vadovavo šaulių Žalgirio kuopos Moterų sekcijai Klyvlende. Taip pat buvo Klyvlendo Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos, Lietuvos vyčių ir Suvienijimo lietuvių Amerikoje nare. 1981 m. jai buvo suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos garbės narės vardas.

O. Mikulskienė sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės ir nuo 1995 m. gyveno Vilniuje. Simboliška, jog vėl laisvoje Lietuvoje O. Mikulskienės veikla 1996 m. buvo įvertinta Gedimino 5 laipsnio ordinu. Šaulių ir išeivijos veteranė, sulaukusi įspūdingų 103 metų, mirė 2008 m., palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimas ir rinkinių nuotraukos