Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius

Nemari ir mėgiama šv. Kaziuko mugė viena iš seniausių ir mėgiamiausių pavasarinė lietuvių šventė – beveik penkis šimtus metų skaičiuojanti Kaziuko mugė. Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė XVII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena iš ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose.

Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Pernai mugės lankytojus džiugino aukštaičiai, užpernai – dzūkai, šiemet Kaziuko mugę vedė žemaičiai. Kitąmet visų lauks sūduvių dienos.

Kaip visuomet, Kaziuko mugės metu galima buvo patenkinti ne tik pilvo, bet ir dvasinius poreikius. Visas tris dienas įvairiausiose Vilniaus miesto vietose vyko Žemaitijos meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai, vaikų piešinių paroda „Žvilgsnis į Žemaitiją“, Visų Šventųjų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones, šv. Kotrynos bažnyčioje koncertavo Rietavo, Mažeikių ir Telšių meno kolektyvai, Vilniaus rotušės aikštėje demonstruota vizualinė projekcija LED vaizdo ekrane „Žemaitijos panorama“.

Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Šįmet sulaukta svečių iš Latvijos, Lenkijos ir Estijos. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių. Kaziuko mugės svečiai atkreipė dėmesį į tai, jog šiemet mugėje itin gausu maisto produktų – rūkytų sūrių, mėsos, žuvies, saldumynų, giros ir alaus.

Tačiau pats svarbiausias mugės atributas visais laikais buvo ir yra verba, gaminama iš išdžiovintų margų gėlių bei žolių.

Alkas.lt nuotr.

Voruta. – 2012, kov. 17, nr. 6 (744), p. 5.