Ir mes patys, ir gamta šalia gimnazijos pasipuošė Laisvės  spalvomis. Dariaus Vitėno nuotr.

Nijolė KERAITIENĖ, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt

Kebli situacija: rajone paskelbta gripo epidemija, atšaukiami renginiai, bet mokyklos dirba, pamokos vyksta. Ką daryti su Kovo 11-tosios minėjimu? Padiskutavę nusprendėme, kad tai tokia pat ugdymo proceso dalis ir savo planų neatšaukėme bei  surengėme nepamokinės veiklos dieną „Trisdešimt Laisvės metų“.

Per pirmąją pamoką visi susirinkę į aktų salę sugiedojome himną, pažiūrėjome filmuotą medžiagą „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“, o paskui išėjome į lauką. Čia džiugino puikus oras, tad šalia gimnazijos formuojamo kneipo tako vingiai greit buvo papuošti pradinukų bei žemesniųjų klasių mokinių pagamintais trispalviais paukšteliais. Beržai pralinksmėjo, mokytojos Aldonos Misiūnienės ir jos antrokų apkabinėti trispalvėmis varlytėmis, o ši klasė dar į pasaulinę akciją „Laisvės vėjas“ įsijungė bei prigamino popierinių vėjo malūnėlių, kurie susmaigstyti tuoj pradėjo suktis.

Pradinukai toliau dirbo su savo išradingomis mokytojomis, kurios prigalvojo visokiausių įdomių užduočių, piešinių konkursų, viktorinų. O mokytoja A. Misiūnienė, dirbanti ir sekmadieninėje lituanistinėje  mokykloje Baltarusijoje, sugalvojo tarptautinį projektą. Jos antrokai rašė laiškus baltarusiams, pasakodami, ką įdomaus galima  pamatyti atvykus į Lietuvą, o kad būtų aiškiau, dar ir iliustracijų pripiešė. Artimiausią sekmadienį laiškai su mokytoja Aldona pasieks adresatus, o tie atsakydami papasakos apie LDK pilis Baltarusijoje, kurias praėjusią vasarą aplankė.

O tuo tarpu vyresnieji mokiniai, Laisvės vėju pasidžiaugę, grįžo į salę, kurioje vyko protmūšis „Be lietuvių kalbos – dienos nė vienos“. Jame rungėsi keturios jungtinės komandos: penktokai ir abiturientai, šeštokai ir IIIg, septintokai ir IIg, aštuntokai ir Ig. O kadangi 2020 – mokyklų bendruomenių metai, prie mokinių prisijungė ir mokytojai, ir bibliotekininkė Gintarė Jurgelėnienė,  ir gimnazijos techninio personalo darbuotojai, ir mokinių   tėvai bei seneliai. Įtemptoje kovoje reikėjo atsakinėti  į visokiausius klausimus: ir iš Lietuvos istorijos, ir iš lietuvių kalbos, ir iš krašto pažinimo. Atsakymus vertino ir taškus skaičiavo  direktorė Elena Sekonienė, pavaduotoja Jelena Tumanovienė ir istorijos mokytoja, nuolatinė pilietiškumo renginių organizatorė Marytė Misiūnienė. Kai jau visi išsiaiškino, kokia raidė lietuvių kalbos abėcėlėje jauniausia, kas parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuviškai, kokie atminimo ženklai krašte pastatyti minint valstybės atkūrimo šimtmetį, ir atsakė į  daugybę kitų klausimų, komisija suvedė rezultatus. Paaiškėjo, kad nedidele persvara nugalėjo jungtinė šeštokų ir IIIg komanda „Laisvės balsai“, kurią papildė mokytojos Jurgita Čepulienė, Regina Spėčiuvienė, abituriento Danieliaus senelis Algis Saplys, direktoriaus pavaduotojas ūkiui Pranas Sekonas.  Tačiau pralaimėtojų šioje kovoje nebuvo: visus suvienijo smagus bendrumo jausmas, žaidimo azartas, gera nuotaika. Kitose komandose mokiniams padėjo mamos Jolanta Jurėnienė, Janina Seliukienė, Dalia Vitėnienė bei mokytojos Audronė Laurutėnienė, Aldona Savickienė, Ieva Rožickienė, Ramutė Subačienė, Jūratė Sereičikienė, Emilija Leščik.

Septintokai pristatinėja senžodžių grandinėlę. Dariaus Vitėno nuotr.

Protmūšyje pradėję nuo Lietuvos kultūros ir istorijos, aptarę  daug kalbos subtilybių, į lietuvių kalbą gilinomės ir toliau, mat šį minėjimą ir buvome  ketinę suderinti su Lietuvių kalbos dienų renginiais. Tad kita užduotis klasėms ir jų vadovams vadinosi „Senžodžių grandinėlė“. Vieną pamoką klasės dirbo su žodynais: gavę dešimt senovinių žodžių turėjo surasti jų reikšmes, sukurti pasakojimą su jais ir nupiešti iliustracijų. O tai pasirodė ne taip lengva: jaunimui žodžiai bruktuvė, skala, niekočia, velėti ar nekela ir panašūs nieko nebesako. Atėjo laikas, kai retas mokinys  išmoksta  šeimoje tarmę ir ją vartoja, o juk tai – puikus kalbos turtinimo šaltinis. Be to, nemaža dalis mūsų mokinių ateina iš rusakalbių šeimų ir lietuviškai kalba tik mokykloje. Tačiau bent jau šiuo kartu bendras darbas davė puikių rezultatų. Viena komanda sukūrė net tris pasakojimus: su senžodžiais, su jų aiškinimu žodyne ir žargoniška kalba. Klasių darbai papuoš gimnazijos fojė sieną, o atmintyje gal išliks bent vieno žodžio reikšmė…

Tuoj prasidės protmūšis. Dariaus Vitėno nuotr.

Dar mūsų laukė pažintis su įdomiu IIIg klasės mokinės Godos Čepulytės darbu „Populiariausi ryčiausio Lietuvos pakraščio asmenvardžiai“ (mokytoja Nijolė Berdikšlienė), kuris rajono filologų konkurse laimėjo pirmą vietą ir pasiųstas į respublikinį turą. Mokinė su mokytoja aplankė visas Tverečiaus ir Didžiasalio seniūnijų kapines ir surašė per tris tūkstančius asmenvardžių, nustatė populiariausius vardus ir pavardes. Šis darbas – išties svarus krašto istorijos tyrinėjimų papildymas ir jį atlikusių kruopštumo bei darbštumo paminklas.

Apibendrindama dienos darbus direktorė Elena Sekonienė pasidžiaugė mokinių ir visos bendruomenės susitelkimu: juk mokykla gyva tada, kai joje klega vaikai, kai visi palaiko vieni kitus, džiaugiasi bendromis sėkmėmis. Ji įteikė padėkos raštus rajono filologų, laisvės kovų ir netekčių istorijos, epistolinio rašinio  konkursų prizininkams bei gimnazijos skaitovų ir epistolinio rašinio konkursų nugalėtojams. Kūrėjų apdovanojimus papildė ir bibliotekininkė Gintarė Jurgelėnienė, perdavusi Ignalinos viešosios bibliotekos parengtas dovanas: rajono mokinių kūrybos knygeles „Pasakiška vaikystė“. Knygoje publikuojamos IIIg klasės mokinės Gretos Vasiljevaitės nuotraukos bei ketvirtokės Jurgitos Pauliukėnaitės, Ig klasės mokinio Algirdo Pauliukėno ir IIIg mokinės Gerdos Derbasovos eilėraščiai.

Nugalėtojų komanda „Vilties balsai“. Dariaus Vitėno nuotr.

Minėjimą užbaigė muzikos mokytoja Valentina Sinkevič, pasidžiaugusi, kad kovo 11 d. su mūsų mokinėmis: Deinise Sinica, 6 kl., Kamile Filipavičiūte, 7 kl., Aleksandra Karpenko, 8 kl.,  Karina Sobolevskaja,  8kl., Kotryna Tumanovaite, IIIg kl., Liveta Puzirauskaite, IIIg kl. – dalyvaus iškilmingame šalies Jungtinio vaikų choro koncerte, skirtame. Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Koncertas vyks šv. Kotrynos bažnyčioje, o vakare choras giedos himną istorinėje Seimo salėje.

Tad į ketvirtąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį žengiame išsaugoję lietuvių kalbą, papročius ir tradicijas, skatindami jaunuomenę kurti, ieškoti savęs, atskleisti savo gebėjimus ir talentus įvairiausiose veiklose bei dalintis tuo su kitais.