Šventinį vakarą moderavo renginio organizatorė bei kasmetinio poezijos rinkinio sudarytoja poetė S. Avižienytė. Živilės Gurauskienės nuotr.
PoPaJAV atstovė spaudai Živilė Gurauskienė, Lemontas, Ilinojus, JAV, www.voruta.lt
Š. m. balandžio 12 d. 7 val. vakaro išeivijoje gyvenantys lietuviai rinkosi Pasaulio lietuvių centre (PLC) esančioje Lietuvių dailės muziejaus galerijoje „Siela“ į „JAV lietuvių poezijos pavasaris” (PoPaJAV) 2024 metų nominacijų vakarą „Dzūkas pas dzūką“, vainikavusį tų pačių metų balandžio 6 d. Detroite, Dievo apvaizdos lietuvių katalikų parapijos kultūros centro salėje, vykusį jau 9-ąjį PoPaJAV renginį, šiais metais lietuviškai rašančius kūrėjus subūrusį pavadinimu „Laumžirgių pieva“. Šventėje dalyvavo LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora Julijonas Matukas. Pagrindiniai jos rėmėjai – Lietuvių Fondas, Lietuvių dailės muziejaus galerija „Siela“ bei Pasaulio alytiškių bendruomenė.
Į šventę besirenkantys svečiai ir dalyviai būriavosi prie įspūdingos „JAV lietuvių poezijos pavasaris“ apdovanojimų mecenato keramiko Alvydo Pakarklio instaliacijos šmaikščiu pavadinimu „Archyvinis radinys. 3024, balandžio 12 d.“ – keramikinių monetų su žaismingu filmų kūrėjo, menininko, dažnai vadinamo dvasios aristokratu, Jono Meko atvaizdu. „ 2009 m., rudeniop, su kitais lietuviais dailininkais dalyvavau Čikagos Universitete atidarytoje parodoje, kur pristačiau šią instaliaciją. Tuomet J. Mekui buvo 87 metai, o aš tenorėjau fantazuoti“, – prisiminimais dalijosi keramikas. Pasak menininko, šiai instaliacijai dabar ypač tinkamas laikas, nes viena iš renginio svečio muzikos prodiuserio poeto Jono Dainiaus Beržanskio dainų skirta būtent J. Mekui.
Taip pat skaitykite
Prasidėjusį šventinį vakarą nuspalvinęs dzūkų, arba Dainavos tarmės skambesys malonino renginio svečius, o oficialiosios dalies moderatorė, kasmetinio poezijos rinkinio sudarytoja bei Alytaus miesto vardo garbės ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose alytiškė poetė Sandra Avižienytė, pagrįsdama renginio pavadinimo svarbą, pristatė nuo pirmų dainų posmų salę užbūrusį svečią iš Airijos alytiškį Darių Milerį-Nojų – muzikantą, grupės „Airija“ vokalistą ir gitaristą, folkroko hitų „Vėjas lange“ ir „Kasdien į karą“, solinių akustinių roko baladžių autorių ir atlikėją.
Renginio metu buvo pristatyti „JAV lietuvių poezijos pavasaris” 2024 m. nominantai: Gabrielė Dimaitė Tymarskis (Stebuklo beieškant), Vilmantija Petruškevičiūtė McCarthy (Kąsniukai. Bites), Sandra Avižienytė, Vilius Dinstmanas (Archangelas: Esu tikras), Deimantė Komskienė (Gyvenimo burtai. Splendors of Life), Lina Miškinytė Tumasonienė (Dyla baltos dienos. Tikiuo tuo, kas dabar). O šventiniam vakarui pasiekus kulminacinį akcentą buvo paskelbta šių metų laureatė, kuria tapo poetė, rašytoja alytiškė Lina Miškinytė Tumasonienė – už išeivijoje leidžiamas knygas ugdant lietuvišką žodį, dzūkų tarmės puoselėjimą, „Tėvų tarmės žodyno“ sudarymą bei gimtojo Dzūkijos krašto aprašymus: Tarp ežerų Pirčiuko ir Seirijo –/Gražiausias visame pasauly miestas./Tenai širdis balsu dainuot nebijo,/Tenai esi ir laukiamas, ir kviestas. („Mano Seirijai“).
„Nuo juoko – iki ašarų, ir ašarų – be juoko. Nesvarbu, kuriame krašte ar regione augote ir gyvenote – gimtosios tarmės neįmanoma išversti“, – pristatydama laureatę scenoje kalbėjo renginio moderatorė S. Avižienytė. O „JAV lietuvių poezijos pavasaris“ apdovanojimų mecenatui keramikui A.Pakarkliui įteikus apdovanojimų statulėles į sceną iškilmingai buvo įneštas tortas tądien savo gimtadienį švenčiančiai laureatei.
Neišblėstantį įspūdį svečiams ir dalyviams paliko savo dainuojamąja poezija šventinio vakaro metu su klausytojais dalijęsis Jonas Dainius Beržanskis, šiais metais Detroite vykusiame poezijos pavasario renginyje dalyvavęs pirmą kartą. Atlikėjas Lietuvoje yra žinomas kaip muzikos prodiuseris, „Grammy“ nominantas, kartu dirbęs su Andriumi Mamontovu ir Alanu Chošnau. J. D. Beržanskis prisiminė, kad, pakviestas į 9-ąjį „JAV lietuvių poezijos pavasaris” renginį kaip garso inžinierius organizatorės S. Avižienytės pasiteiravo, ar galėtų padainuoti ir vieną kitą savo kūrybos dainą. Taip Detroite suskambo pirmosios kūrėjo dainos lietuvių kalba.
„Tai buvo puiki proga savo poeziją išversti į lietuvių kalbą, – tvirtino atlikėjas, užsiminęs apie seniai puoselėtą svajonę surengti savo koncertą Lietuvoje. – Mano dainos gimsta iš mano poezijos. Aš tam skiriu daug laiko. Tai mano mintys, mano siela. Versti iš anglų kalbos nebuvo lengva, jaučiau, kaip keičiasi žodžių reikšmės. Tačiau tai dariau tam, kad poezijos skaitymų metu visą valandą galėčiau dainuoti lietuviškai“.
Baigiantis oficialiajai renginio daliai susirinkusieji prie vaišių stalo dalijosi mintimis ir kūrybiniais užmojais, o „JAV lietuvių poezijos pavasaris“ prezidentė ir renginio organizatorė poetė S. Avižienytė priminė, jog kasmetiniai poezijos skaitymai, dalijantis sukauptais tekstais ir patirtimis, – kiekvieno lietuviškai kuriančio poeto indėlis į savo tautos tradicijų bei etnografinio tapatumo puoselėjimą.
