Parodos „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ atidarymas. Foto: Marija Valasevičiūtė/ MKČ muziejus

Teresė Blažiūnienė, restauruotoja, www.voruta.lt

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje iškilmingai atidaryta paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Parodos rengėjų komanda labai profesionaliai, įdomiai atkūrė dailininko Liudo Truikio gyvenimo bei jo kūrybos draugės, operos primadonos Marijonos Rakauskaitės namų atmosferą. Parodos lankytojus pasitinka scenografijos elementais praturtintas vaizdas, muzika; specialiai šiai parodai sukurti kvapai lydi per vieningą menų sintezės pajautimą per visas parodos erdves. Režisierės Aldonos Ragevičienes 1976 metais sukurtas televizijos filmas „Dailininkas Liudas Truikys“ jautriai prabyla j parodos lankytojus.

Parodos atidarymo dieną – 2024 m. spalio 18 d., M. K. Čiurlionio muziejuje parodą aplankė labai daug maestro Liudo Truikio kūrybos gerbėjų.

Parodos pirmoje salėje lankytojus pasitinka septyniasdešimt penkerius metus dingusiais laikytus ir 2023 metų pavasarį Kauno Šv. Mikolojaus benediktinių bažnyčios pastogėje atrastus Liudo Truikio tapytus tris didelio (285×205 cm) formato monumentalius paveikslus,  vaizduojančius didingą Dvylikos Apaštalų procesiją Jie puošė bažnyčios presbiteriją puošusius. Toks Vėlyvosios antikos – Bizantijos ir Viduramžių epochų mene gyvavęs ikonografinis siužetas Lietuvoje nebuvo paplitęs, todėl L. Truikio sukurtas Apaštalų triptikas yra unikalus Lietuvoje bažnytinės dailės kūrinys…

Lietuvai minint 550 metų Krikšto jubiliejų, 1935 m. vyskupui Teofiliui Matulioniui kilo troškimas padėkoti Dievui už Tėvynės Lietuvos nepriklausomybę – suremontuoti Kauno Šv. Mikolojaus – benediktinių vienuolyno bažnyčią, įrengiant vietą Švč. Sakramento adoracijai. Paskelbtą konkursą 1937 m. laimėjo jauno modernaus scenografo Liudo Truikio pasiūlytas didžiojo altoriaus sukurtas projektas. Bažnyčios altoriaus rekonstrukcijai susitiko dvi labai skirtingos asmenybės – vyskupas Teofilius Matulionis, gyvenimą paaukojęs Dievo tarnystei – Švč. Sakramento adoracijai ir dailininkas Liudas Truikys, visą gyvenimą atsidavęs meninei kūrybai.

Dailininko sukurti presbiterijos langų vitražai pagaminti Franco Mayerio dirbtuvėje Miunchene – adoruojantys Arkangelai ir po jais trys pano – ant drobės tapyti monumentalūs paveikslai – Dvylika Apaštalų, nešantys karūnas prie Dievo Sosto.

Dailininkas L. Truikys laisvai interpretavo Apaštalų vaizdavimą be krikščioniškoje dailėje vaizdavimo  – priskiriant kiekvienam Apaštalui skirtingą atributiką. Paveiksluose pavaizduoti po keturis Apaštalus, frontali kompozicija, būdinga dailininkui. Įdomus triptiko koloritas, Apaštalų baltos tunikos, klostes paryškina mėlyno ultramarino šešėliai dangaus erdvėje, Apaštalų nimbai spindi tikro aukso lakštų šviesa, prislopinta ochros dažų plonu sluoksniu. Atlikti paveikslo dažų tyrimai patvirtino auksu dengtas paveikslo vietas. Įdomus dailininko sprendimas – Apaštalų veiduose rimtis – susikaupimas, pabrėžtas tiksliu vieno teptuko potėpio, bronzos dažu. Įdomumai, kad dailininkas Apaštalų veidų bei rankų nedengė auksu, gal pabrėždamas žemišką gyvenimą. Apaštalų rankų delnus dengia balto audeklo juostos, kad neliestų pirštai nesamų auksu spindinčių karūnų, puoštų brangakmeniais. Apaštalai apsiavę, sandalais, eina per žalią žemę.

Centriniame paveiksle vaizduojami Apaštalų žvilgsniai nukreipti į tolį. Kodėl apatinėje paveikslo dalyje buvo palikta anga 80x115x80 cm. neradome paaiškinimo, todėl, pasitarus su paveikslų savininkėmis benediktinių vienuolėmis, nuspręsta įklijuoti neutralios spalvos drobę, nesudarkant paveikslo kolorito.

Dailininko sukurti kūriniai atskleidė bažnyčios gotikinės erdvės grožį.

1948 metais sovietų okupacijos metu buvo uždarytas benediktinių vienuolynas prie Šv. Mikalojaus bažnyčios Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno erdvėse veikė bibliotekų knygų saugykla.

Altoriai buvo išardyti, paveikslai atiduoti muziejams, dalis dingo.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Šv. Mikalojaus bažnyčia – benediktinių vienuolynas, gražinta tikintiesiems. Puoselėjama Švč. Sakramento adoracija. Bažnyčios interjerui trūko Apaštalų paveikslų. Dailininkas Liudas Truikys galvojo, kad paveikslai sunaikinti…

2023 metais prieš šv. Velykas, tvarkantis, bažnyčios palėpėje buvo surastas didelės apimties ritinys. Išvyniojus ritinį pasirodė, kad tai monumentalios Apaštalų drobės paveikslai, sudėti vienas ant kito vaizdine pusę į vidų, suvynioti į vieną ritinį, aprišti raiščiais. 75 metus jie saugiai išgulėjo vienuolyno pastogėje.

Stebuklui prilygstantis radinys su dailininko Liudo Truikio Apaštalų paveikslais! Vyresniajai seseriai Paulinai paskelbus apie radinį, pasisiūliau padėti restauruoti paveikslus.

Dirbant Lietuvos Operos ir baleto teatre scenovaizdžių išpildytoja, teko bendrauti ir pildyti dailininko sukurtus scenovaizdžius operoms Dž.Verdi „Aida, 1975 m. bei Don Karlas 1982 m.

Šalia Liudo Truikio mokinio Antano Dakinevičiaus ir dailininko Jono Vilučio, vadovaujant „diriguojant“ maestro Liudui Truikiui, dirbti buvo labai atsakinga ir įdomu.

Deja – žiaurus pasityčiojimas iš Maestro – 1982 m. teatro vadovybei neleidus ruošti Dž. Verdi operos „Otelas“ pagal Liudo Truikio scenovaizdžius, buvau priversta pasitraukti iš darbo teatre.

Bet likimo dovana – Liudui Truikiui paprašius, tuometinio Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio buvau priimta dirbti į Prano Gudyno restauravimo centrą, tapybos skyrių.

Tapybos restauravimo paslapčių mokiausi iš patyrusių restauratorių, ypač iš patriarcho Balio Pakšto. Per 40 darbo metų restauravimo centre restauravau daugybę įvairaus laikotarpio paveikslų.

Labai atsakingai priėmiau susitarimą su Kauno Šv. Mikolojaus benediktinių vienuolyno seserimis vienuolėmis – restauruoti atrastus tris Liudo Truikio Apaštalų paveikslus.

Kadangi gerai žinojau teatro dekoracijų išpildymui naudojamas medžiagas ir tapymo technologijas, pritaikius klasikinius tapybos restauravimo metodus, subūrusi bendraminčius, pradėjau dirbti. Restauravimo programos sudarymui bei darbams vadovavo molbertinės tapybos eksperto kvalifikaciją turinti Vita Imbrasaite – Blažiūnienė.

Paveikslų techniniai restauravimo darbai vyko Šv. Mikolojaus klebonijos erdvioje restauruotoje palėpėje, pastačius darbo stalus. lšvyniojus paveikslus, pirmiausiai buvo įvertinama esama būklė, dezinfekuojama, atsargiai paslegiama, kad palengva lygintųsi per 75 m. susidariusios deformacijos.  Paveikslai nutapyti ant storos, retos naminio audimo drobės – susiūti iš trijų 72 cm pločio dalių. Siūlės susiūtos rankiniu būdu. Audinio reikėjo apie 30 metrų.

Tokios rūšies drobė teatre nebuvo naudojama. Galbūt dailininkas gavo drobes, austas mylimos mamunėlės Rozalijos iš gimtinės – Pagilaičių viensėdžio Šventos Žemaitijos.

Paveikslų restauravimo darbai vyko pagal sudarytą darbų eigą, naudojant pažangiausias restauravimo medžiagas.

Meninis paveikslų restauravimas – paveikslų užtempimas ant porėmių, nešvarumų valymas, autorinės tapybos netekčių gruntavimas bei retušas pagal paveikslų koloritą buvo atliekamas Šv. Mikalojaus bažnyčioje virš presbiterijos – saulei šviečiant per Adoruojančių Arkangelų langų vitražus, giedant benediktinėms Seserims psalmes ir tyloje adoruojančias Švenčiausiąjį Sakramentą.

Paveikslai restauravimo metu buvo fotografuojami, pildoma restauravimo procesų dokumentacija.

Tokios palaimos – atliekant restauravimo darbus – niekada nebuvau patyrusi. Nuoširdžiai dėkinga Seserims benediktinėms už pasitikėjimą, maldas, visokeriopą pagalbą.

Mistinis paveikslų atradimas ir restauravimo darbai baigti dailininko Liudo Truikio 120 -osioms gimimo metinėms.

Paveikslai eksponuojami M. K. Čiurlionio muziejuje,  parodoje: LIUDAS TRUIKYS. MENAS YRA AUKA KOSMOSO LYGSVARAI. Paroda veiks iki 2025 metu vasario 16 d.