Moteris visais laikais domino gražūs batai ir prie jų derantys aksesuarai. Joms svarbi ne tik šių gaminių išvaizda, bet ir jų kokybė. Avalynės kokybė vertinama pagal tai, iš kokios medžiagos ji pagaminta. Kokybiškiausi batai pagaminti iš gerai apdirbtos odos. Tokių batų šiaulietės galėjo įsigyti jau XIX a. pabaigoje. Tuo metu oda buvo apdirbama rauginant ją augalų ekstraktuose, o visas produkto gamybos procesas buvo daromas rankomis. Batų, taip pat ir kitų aksesuarų, dizainu rūpinosi amatininkai. Šiauliuose odininkystės amatas buvo labai populiarus,  tačiau tikroji odos pramonė pradėjo vystytis, kai į Šiaulius atvyko ir čia odų verslą įkūrė Chaimas Frenkelis.

      Odų karaliumi vadinamas Chaimas Frenkelis 1879 m. iš vietinio žydo įsigijęs mažas odų apdirbimo dirbtuves per dešimtmetį jas pavertė dideliu odų apdirbimo fabriku. Medinius pastatus pakeitė mūrinių pastatų kompleksai, o rankų darbą –  nauja, mechanizuota technika. Net ir pelnęs žinomumą, Chaimas Frenkelis nenustojo tobulėti: nuolat domėjosi odų apdirbimo naujovėmis, naujų ekstraktų panaudojimo galimybėmis. 1894 m. Frenkelis pradėjo gaminti batų padams tinkamą odą.  Jis buvo pirmasis, vietoje įprastos, odos rauginimui naudojamos eglių žievės, pradėjęs naudoti „kvebracho“ medieną. Šią medieną importuodavo iš Pietų Amerikos. Didžiąją dalį žaliavų, taip pat ir odas, atsiveždavo iš kitų šalių. Frenkelis buvo sumanus ir drąsiai išbandydavo įvairias odos apdirbimui skirtas medžiagas bei technologijas. Siekdamas sumažinti rankų darbą, fabrike įrengė garo džiovyklas, presus ir net elektros generatorių. Chaimas Frenkelis buvo pirmasis Rusijos imperijoje, padų gamyboje panaudojęs Rytų Afrikoje randamą raudoną žievę. Rauginimo procese panaudojus raudoną žievę, buvo išgaunami aukštos kokybės odiniai padai, kurie sušlapę sukietėdavo ir tokiu būdu nepraleisdavo drėgmės. Raudonųjų padų išskirtinumas bei kokybė išgarsino odų fabriką ir tapo Chaimo Frenkelio vizitine kortele.

      Nepaisant pasaulinio pripažinimo, fabriko veikla nenustojo plėstis. Prie tėvo klestinčio verslo prisidėjo Chaimo Frenkelio sūnus Jokūbas. Berlyne chemijos mokslus krimtęs Jokūbas buvo puikus pagalbininkas. Frenkelių fabrike įvestos naujovės: nuo odų rauginimo kubiluose pereita prie būgnų technologijos, pradėta gaminti minkšta ir elastinga padų oda. Fabrikas gamino įvairiausių rūšių odas, todėl netrukus tapo didžiausiu ir garsiausiu ne tik Šiauliuose, bet ir žinomu visoje Rusijos imperijoje.

      Susižavėję Ch. Frenkelio sėkme, odos įmones kūrė ir kiti fabrikantai. Broliai Vulfas, Joselis ir Bencelis Nurokai 1898 m. įkūrė odų apdirbimo fabriką, kuris gamino juchto ir chromo odas, padus ir vidpadžius batams. Trečias pagal dydį buvo brolių Naumo ir Saliamono Choronžickių odų apdirbimo fabrikas. Taip pat veikė ir mažesnės brolių Rogalinų bei J. Faino odų fabrikai. Atsižvelgiant į tai, kokia tuo metu buvo odos apdirbimo fabrikų pasiūla, nenuostabu, kad iki Pirmojo pasaulinio karo Šiauliai vadinti stambiausiu odų pramonės centru.

     Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui nemaža dalis žydų, taip pat ir fabrikų savininkai, paliko miestą. Dėl šių priežasčių veikla fabrikuose sustojo. Vienintelis tuo metu veikęs odų fabrikas buvo Ch. Frenkelio. 1914 m. šis fabrikas buvo pritaikytas Rusijos armijos reikmėms. Į Šiaulių miestą įžygiavus vokiečiams, dalis Frenkelio fabriko produkcijos ir įrengimų buvo išgabenta į Rusiją, kita dalis – išplėšta arba sunaikinta. Toks pats likimas nutiko ir kitiems odos fabrikams.

      Pasibaigus karui į Lietuvą grįžo Frenkelio sūnus Jokūbas, kuris pradėjo organizuoti fabriko atstatymo darbus. Gamyba pradėta 1920 m. pradžioje. Fabriko gaivinimo pradžia buvo sunki, pakitę rinkos reikalavimai skatino kuo įvairesnių odos rūšių gamybą, o tai lėtino gamybos tempą ir kėlė prekių savikainą. Savo verslus bandė gaivinti ir broliai Nurokai bei broliai Choronžickiai, tačiau nesėkmingai. 1925 m., siekdamos išvengti bankroto, minėtos įmonės kartu su Jokūbu Frenkeliu sudarė kartelį, kuris reguliavo produkcijos kiekį ir kainas. Tais pačiais metais šis kartelis Frenkelio fabriko patalpose įsteigė avalynės fabriką „Batas“, kuris 1926 m. buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę „Batas“. Bendrovės įkūrimo tikslas – išstumti iš Lietuvos rinkos importuotą avalynę ir užpildyti ją vietinės gamybos produkcija.

      Darbas odų fabrikuose buvo labai sunkus, nešvarus, aplink tvyrojo blogas kvapas, o atlygis už darbą labai mažas. J.  Frenkelis siekė, kad jo įmonėje dirbtų tik specializuoti ir savo darbą išmanantys specialistai, todėl juos kvietėsi iš Vokietijos, Austrijos, Latvijos. Atvykę specialistai turėjo išmokyti vietinius dirbti su oda ir įrenginiais. Odos buvo apdirbamos pusiau rankiniu, pusiau mašininiu būdu. Akcinė bendrovė „Batas“ gamino juodos, rudos spalvos, lakuotos odos vyriškus batus, taip pat siūtus ir klijuotus moteriškus batus. Fabriko veiklos pradžioje ten dirbo 50 darbuotojų, kurie per dieną pagamindavo 50 porų batų. Nuo 1930 m. šiame ir kituose odų fabrikuose pradėtos naudoti  vietinių gyvulių, ožkų, avių, kiaulių ir kitų raguočių, odos.  Avalynės fabrikas „Batas“ sparčiai plėtėsi. Gerėjant darbo sąlygoms, 1939 m. čia dirbo jau 500 darbuotojų, o fabriko pavadinimas tapo žinomu visoje Lietuvoje. Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų tuo metu rinkosi avalynę „Batas“.

     Antrąja pagal dydį odos apdirbimo įmone išliko brolių Nurokų garinis odų apdirbimo fabrikas, kuris batų padus, vidpadžius, juchto ir chromo odas tiekė „Bato“ fabrikui.  Nurokų fabriko gaminiai savo kokybe prilygo Ch. Frenkelio fabrikui.  Deja, fabriko veiklą pristabdė pasaulinė ekonomikos krizė, Europoje prasidėjusi 1929 m., o Lietuvą užklupusi kiek vėliau. 1940 m. vos gyvastį palaikantį Nurokų fabriką nupirko monopolinis susivienijimas „Maistas“.  Tais pačiais metais buvo nacionalizuoti ir Ch. Frenkelio bei akcinės bendrovės „Batas“ fabrikai. Chaimo Frenkelio odų fabrikas reorganizuotas į odų fabriką Nr. 5, o „Batas“ veikė senuoju pavadinimu.

     Per Antrąjį pasaulinį karą odų fabrikas Nr. 5 ir avalynės fabrikas „Batas“ buvo sugriauti, vokiečių bombų neišvengė ir buvęs Nurokų fabrikas. Pasibaigus karui, odų fabrikas Nr. 5 (buvęs Ch. Frenkelio fabrikas) atstatytas ir 1945 m. pervadintas į Valstybinį odų fabriką „Elnias“.  Po metų atstatytas ir prie „Elnio“ fabriko prijungtas avalynės fabrikas „Batas“. Naujoji įstaiga pavadinta odų ir avalynės kombinatu „Elnias“.

     Odų ir avalynės kombinatas „Elnias“ sparčiai plėtėsi, statėsi priestatus, didino gaminių asortimentą, vykdė techninę pažangą. 1953 m. fabrike pradėta masinė kerzinių batų gamyba, o 1955 m. buvo atidarytas naujas lako odų cechas. Po metų įrengta centralizuota cheminė stotis, kuri buvo pirmoji Baltijos šalyse. Centralizuotos stoties įvedimas prisidėjo prie dažų ir ekstraktų kokybės gerinimo. „Elnio“ fabrike gaminta vyriška ir moteriška avalynė, vaikiški sandalai, kieta oda padams ir minkšta oda avalynės viršui, vidpadžiai ir užkulniai, kiti odos galanterijos dirbiniai.

      1967 m. duomenimis „Elnio“ odų ir avalynės kombinate veikė šie gamybiniai cechai: supjovimo, rantinės avalynės, dopelinės avalynės, juchto avalynės, eksperimentinis, klijų gamybos bei minkštų ir kietų odų gamybos. 1974 m. prie „Elnio“ odos ir avalynės kombinato prijungus Kėdainių odos gamyklą ir Mažeikių odos fabriką, kombinatas tapo odos ir avalynės gamybiniu susivienijimu „Elnias“.  Naujasis gamybinis susivienijimas kasmet sukurdavo ir paleisdavo gamybai daugiau kaip 40 naujų avalynės modelių. 1980 m. odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ buvo viena didžiausių Šiaulių miesto įmonių, galėjusi pasiūlyti vasaros ir žiemos sezonams pritaikytą, visai šeimai skirtą avalynę. Kiek daugiau nei 50 metų „Elnias“ aprūpino šiauliečius ir kitus Lietuvos gyventojus puošnia, kokybiška avalyne, tačiau viskas turi savo pabaigą. 1996 m. „Elniui“ paskelbtas bankrotas ir po poros metų įmonė likviduota.

      Kaip odų ir avalynės kombinatas „Elnias“ išsivystė iš Chaimo Frenkelio fabriko, taip iš brolių Nurokų fabriko išaugo odų veltinių kombinatas „Stumbras“. 1940 m. Nurokų odų apdirbimo fabrikas buvo nacionalizuotas ir pervadintas į Valstybinį odų išdirbimo fabriką Nr. 6.  Antrojo pasaulinio karo metais jis taip pat skaudžiai nukentėjo. 1944 m. pradėtas fabriko atstatymas. Pirmiausia buvo atstatyti juchto apdirbimo ir odų mirkymo cechai, masiškai gaminta pakinktams skirta oda. 1946 m. fabrike pradėta gaminti veltinė avalynė, o 1948 m. Valstybinis odų išdirbimo fabrikas Nr. 6 tapo Šiaulių odos ir veltinių kombinatu „Stumbras“. 1957 m. kombinato darbuotojas išrado specialų matavimo prietaisą, kuriuo buvo galima nustatyti veltinių dydžius. Be veltinių buvo gamintos įvairiausių rūšių odos, tinkamos tiek batams, tiek odinei galanterijai. 1960 m. odų veltinių kombinatas vėl pavadintas  Šiaulių odos gamykla. 1994 m. gamykla privatizuota ir pervadinta į akcinę bendrovę „Šiaulių stumbras“. Akcinės bendrovės produkcija buvo orientuota į eksportą, net 85 procentus gaminamos produkcijos siųsdavo į Portugaliją, Italiją, Baltarusiją. „Šiaulių stumbras“ odų ir veltinių gamyba vertėsi iki 2005 m.

     Jei Šiauliuose batus gamino du stambiausi odų fabrikai „Elnias“ ir „Stumbras“, tai smulkiąja galanterija ir rankinukais šiaulietes aprūpindavo Odinės galanterijos fabrikas. 1960 m. įkurtas fabrikas garsėjo modelių įvairove, gaminiai gaminti ne tik iš tikros odos, bet ir iš sintetinės odos bei tekstilės. Gamyboje pradėjus naudoti sintetinę odą, gaminių kaina tapo prieinama visiems vartotojams. Fabrikas palaikė ryšius su prekybos valdybos „Gražinos“ firma, kurios parduotuvėje turėjo savo firminį skyrių. Be rankinių parduotuvėje buvo galima įsigyti pirštinaičių, piniginių, įvairių diržų. 1990 m. Žemaitės gatvėje buvo atidaryta fabriko firminė parduotuvė „Akcentas“. Parduotuvėje lankytojai galėjo rinktis iš 50 įvairiausių modelių rankinių.

      Vietinės gamybos odiniai batai ir aksesuarai šiaulietes džiugino daugiau nei šimtmetį, o dabar galime pasidžiaugti odininkystės pramonės istoriją liudijančiais archyviniais dokumentais, Frenkelio rūmuose saugomais muziejiniais eksponatais ir išlikusių pastatų fragmentais.

Maloniai kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje!

Archyvarė-edukatorė Lidija Bimbirienė

Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Pažiūrėti parodą