2024 m. sukanka 100 metų, kai nepriklausomos Lietuvos Respublikos sportininkai pirmą kartą varžėsi tarp geriausių atletų iš viso pasaulio 1924 m. Paryžiaus VIII olimpinėse žaidynėse. Vos šešerius metus gyvavusi Lietuvos Respublika ne tik apgynė valstybę Nepriklausomybės kovose, kūrė svarbias valstybės institucijas, bet ir ėmėsi gaivinti kultūrinį gyvenimą ir sportą. Lietuvos olimpinio sąjūdžio istorija glaudžiai susijusi su krašto raida. Iki Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos išvyko daugiau kaip ketvirtis milijono gyventojų. Sporte ir olimpiniame sąjūdyje pirmieji pradėjo reikštis iš Lietuvos emigravę žmonės. Manoma, kad daugiau kaip 20 lietuvių kilmės sportininkų galėjo varžytis po Amerikos ar Australijos žemynų vėliava.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe į šalį ėmė grįžti po pasaulį išblaškyti lietuviai. Tarp grįžusiųjų buvo ir sportininkai Steponas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė, Steponas Darius ir kiti. 1920 m. pasaulio sportininkams varžantis Olimpiadoje Antverpene, Belgijoje, Lietuvos vyrai ir moterys, galėję tapti potencialiais sportininkais, gynė nepriklausomybę. Valstybės lėšų nukreipimas svarbiausioms to meto reikmėms ribojo sportinės kultūros plėtrą šalyje. Olimpinio sąjūdžio raida tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumu ir jo raida.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12125
Atsikūrusi valstybė paveldėjo nedaug kūno kultūros ir sporto tradicijų. Iniciatyvos vystyti sportą, kelti lietuvių fizinį lygį ėmėsi Jonas Jurgis Bulota, Petras Oleka, Steponas Darius, Karolis Dineika, Pranas Šližys, Antanas Jurgelionis ir kiti. 1919 m. buvo įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kurios tikslas buvo lavinti žmogaus kūną, propaguoti sportą. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Viena svarbiausių Lietuvos sportiniame gyvenime įkurtų organizacijų – Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri buvo tiesiogiai susijusi su olimpinio sąjūdžio pradžia. Tai pirmoji organizacija, kuri savo kompetencija Tarptautinio olimpinio komiteto prilyginta nacionaliniam olimpiniam komitetui. Lietuvos sporto lygos (LSL) juridinio asmens statusą turinčios ir visą šalies sporto sąjūdį aprėpiančios organizacijos struktūra ir nuostatos visiškai atitiko Olimpinės chartijos reikalavimus. Nuo 1932 m. Lietuvos sporto lygos (LSL) funkcijas perėmė Kūno kultūros rūmai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko minėtos organizacijos – Lietuvos sporto lyga (LSL) ir Kūno kultūros rūmai.
Taip pat skaitykite
Dėl sudėtingų mūsų krašto sąlygų – Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvos nepriklausomybės kovų, ekonominės padėties – lietuvių sportininkai į tarptautinį olimpinį sportą įsiliejo tik praėjus 28 metams po pirmosios modernios olimpiados Atėnuose 1896 m. Simbolinis Lietuvos olimpinio sąjūdžio įteisinimas įvyko 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti Paryžiaus VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Atsargiai skaičiuojant lėšas ir ieškant paramos Lietuvos sportininkai buvo išsiųsti į olimpiadą. Delegacijos daugumą sudarė futbolo rinktinė.
1928 m. Lietuva gavo kvietimą dalyvauti Amsterdamo IX vasaros olimpinėse žaidynėse, o 1932 m. buvo gautas kvietimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų organizuojamų olimpinių žaidynių komiteto dalyvauti žaidynėse Los Andžele. Nyderlanduose Lietuvos sportininkų delegacija varžėsi tarp geriausių pasaulio atletų, tačiau į tolimąją Ameriką 1932 m., siaučiant pasaulinei ekonominei krizei, buvo priimtas sprendimas nevykti ir nedalyvauti.
1936 m. rengtose olimpinėse žaidynėse Vokietijoje lietuvių sportininkai dalyvauti nebuvo kviečiami dėl sparčiai prastėjančių tarpusavio valstybių santykių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, planuotos 1940 m. Tokijo olimpinės žaidynės buvo atšauktos.
Lietuvos sportininkams per visą tarpukario laikotarpį teko garbė dalyvauti tik dvejose iš šešerių organizuotų olimpinių žaidynių.
Virtualią parodą, skirtą Lietuvos olimpinio judėjimo pradžiai (1924–1940 m.), sudaro 4 dalys: „Pamatai Lietuvos nacionaliniam ir olimpiniam sportui“, „1924 m. Paryžiaus VIII vasaros olimpinės žaidynės“, „1928 m. Amsterdamo IX vasaros olimpinės žaidynės“ ir „1932 m. olimpinės žaidynės: nuo noro dalyvauti iki atsisakymo“. Parodoje eksponuojami tarpukario Lietuvos dokumentai, susiję su sporto kultūros vystymosi, sporto organizacijų kūrimosi ir Lietuvos olimpinio sąjūdžio pradžia, Prancūzijos, Nyderlandų ir Amerikos olimpinių komitetų siųsti Lietuvos sporto lygai dokumentai, sporto organizacijų vadovų, sportininkų nuotraukos.
Kviečiame apžiūrėti parodą:
Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimas
Atsakyti