Vienišas katilėlis spalio viduryje. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Ona Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt

Apgalvojau, apsvarsčiau ir priėjau išvados, kad Lietuvoje praktiškai nėra periodinės aplinkosauginės žiniasklaidos, turiu omenyje leidinius. Visgi šiuo atveju nekalbu apie tinklalapius.

Žinoma, galima paminėti tik prenumeratoriams, bibliotekoms, mokyklos prieinamą nepriklausomam aplinkosauginiam švietimui skirtą savaitraštį „Žaliasis pasaulis“, leidžiamą nuo 1990 metų (deja, jis nėra platinamas spaudos kioskuose).

Dar galima paminėti kas ketvirtį Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamą žurnalą „Paukščiai“ (leidžia „Lututės“ leidykla), LOD nariams platinamą nemokamai.

Galima paminėti ir tikslinėms suinteresuotoms grupėms „Lututės“ leidyklos leidžiamus žurnalus „Medžiotojas ir medžioklė“, „Miškininkystė“.

Džiugina, kad dar yra leidžiamas mėnesinis žurnalas „Miškai“.

Liūdna, bet spalvingas ir informatyvus „Žurnalas apie gamtą“, leistas „Lututės“ leidyklos, jau keli metai nebeišeina (nežinau priežasčių, dėl ko žurnalas neišsilaikė. Bet spėju, kad galbūt pritrūko prenumeratorių ir galbūt jo leidyba tapo nuostolinga).

Puikus aplinkosauginis laikraštas, įsteigas 1989 m. Lietuvos žaliųjų judėjimo, „Žalioji Lietuva“, deja, nustojo gyvuoti 2011 metais. Nuo 1996 m. lapkričio mėn. buvo priedas „Žaliojo pasaulio“, kurį leido Ekologinio švietimo centras, remiamas Vakarų gamtosaugos organizacijos CCB (Švarios Baltijos koalicija). Kaip suprantu, „Žaliosios Lietuvos“ leidyba taip pat sustojo dėl lėšų stygiaus. „Žaliosios Lietuvos“ redaktoriais yra buvę žymūs aplinkosaugininkai kaip Andrejus Gaidamavičius (2005–2008 m., 2009–2010 m.), Laimis Žmuida (2008–2011).

Visgi džiugina, kad dar „išsilaiko“ ir yra „Lututės“ leidyklos leidžiamas žurnalas vaikams apie gamtą „Lututė“.

Džiugina tik tai, kad kas dvi savaites leidžiamame laikraštyje „Šiandien“ yra liečiamos, nagrinėjamos, kvestionuojamos aplinkosaugos, taip pat miškų, gamtos saugojimo idėjos, gvildenamos aktualios problemos.

Dėl ko tokia liūdna situacija dėl aplinkosaugos, ekologijos problemos, aktualijoms skirtos periodinės spaudos stygiaus? Manau, kad, deja, tai ir dėl Lietuvos Respublikos valstybinės politikos ir prioritetų, kuriais, deja, tampa oligarchų, taip pat verslininkų-medžiotojų bei miškų kirtėjų interesai.

Ir kiek norime, tiek galime kalbėti apie žaliosios energijos svarbą, bet kol matysiu miškovežius, prikrautus medžių, kol savo apylinkės miškuose ir laukuose girdėsiu brakonierių-medžiotojų šūvius, kol miškuose ir pakelėse matysiu šiukšlių krūvas, tol tikrai abejosiu, kad gražūs mūsų valstybės tarnautojų, partijų, taip pat Seimo narių tariami žodžiai taps realiais darbais. Nors, tiesą pasakius, nuo kiekvieno iš mūsų žingsnių, poelgių ir geranoriškumo prasideda aplinkos ir gyvosios gamtos saugojimas.