Asociatyvi Freepik nuotr.
Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt
„Visko buvo, visko bus,
O lietuvis nepražus
Ir be pėdsakų nedings,
Nors nuo siaubo žemė links“, –
Šitaip guodžiame save,
Kai pasauliniam žaizdre
Tirpsta tautos ir valstybės,
Maišos mirtys ir gyvybės.
Bėga tūkstančiai nuo karo
Jiems gyventi pasidaro
Nepakeltinai slogu.
Juk ir mums nuo to baugu.
Visko būna, visko bus,
Ar lietuvis nepražus,
Ar be pėdsakų nedings?
Kas šią mįslę mums įmins?
