Asociatyvi Freepik nuotr.

 

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Gimtadienis. Krūva visokių dovanų –

Nuo kvepalų ligi margų šlepečių.

Galvoju, sunkiai omenin imu,

Kur visą šitą gerą dėt turėčiau.

Na, tarkime, pakvipsiu aš skaniai,

Nelyginant kokia ambrozija.

Bet kam šlepetės? Po velniais,

Ne basas po namus juk gožiju.

Turiu šlepečių, nunešiotų batų

Prikrautą užkaborį tamsų.

Išmest vis gaila. Ar supratot

Šį keistą, nemalonų jausmą?

Kai prisikaupia pilnos erčios

Gūdaus nereikalingo šlamšto,

Vargšus gyventojus priverčia

Būt įkaitais butelio ankšto.

Tai ką daryt, paklausite, mielieji.

Sukaupkit valią, kiek dar jos beliko,

Ryžtingai šlamštą grūskite pavėjui

Ir negailėkit nebetinkamo naudot dalyko.

O dovanų geriausia teikt kuponą,

Kiek jam išleist kišenė jūsų leidžia.

Tada apdovanotam bus malonu,

Nes įsigyt galės, širdis ko geidžia.