Asociatyvi Freepik nuotr.

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Kai naktis nusileidžia ant miesto,

Tyliai tiksi tamsoj žadintuvas,

Ant riekelės tu užtepi sviesto,

Lyg vagišius iš mūs šaldytuvo.

Nors žinai: po šešių valgyt kenkia,

Nuo užankančių gyslų gal liksi be žado,

Bet nenuorama alkis valią prilenkia,

Nes bijai, kad per naktį nemirtum iš bado.

Taip ir slenka tau dienos, savaitės,

Vis kemšiesi burnon, kas papuola.

Šios ydos dantimis įsikibęs laikaisi,

Ant galvos nors tašytų tau kuolą.

O paskui, kai liga nelaboji suriečia,

Lieka vien daktarų laukt pagalbos.

Pagalvok, kol saulutė tau šviečia,

Kad dėl saiko netuščios jų kalbos.

Kai naktis nusileidžia ant miesto,

Tyliai tiksi tamsoj žadintuvas,

Nebetepk ant riekelės tu sviesto,

Ir pamiršk, kur yra šaldytuvas.