Asociatyvi Freepik nuotr.

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Prieš daug metų gyveno Volteras,

Jis buvo labai mąstytojas geras,

Nes sakė, kad aistros – tai vėjai,

Ką pučia per jūras įsibėgėję.

Net kartais drąsuolius jie rūsčiai skandina,

O laivas be vėjų juk plaukt nemėgina.

Nors daug kas pasaulyje kelia pavojus,

Bet tenka įveikti gerai pagalvojus.

Žmonijos didžiausia aistra pažinimo,

Be jos neturėtume savo likimo,

Nebūtų gabumų nei mokslui, nei menui,

Negerbtume, kas ligi mūsų  gyveno.

Tai pūskite, vėjai aistrų okeano,

Visiems, kas naujovę žmonijai sumano,

Kas siekia, nebodamas jokių pavojų,

Nutiesti kelius į geresnį rytojų!