Parodos fragmentai. Autorės nuotraukos

Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt

Šiemet sukanka 30 metų, kai Lietuva pripažino Armėnijos Respublikos AT 1990 m. rugpjūčio 23 d. paskelbtą šalies Nepriklausomybės deklaraciją. Lietuva buvo pirmoji tai padariusi valstybė.

Tuo pačiu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis įvairiose srityse. Visa tai įvyko prieš Rusijoje sukeliant pučą, 1991-ųjų rugpiūtį. Tuo metu tiek Lietuvoje, tiek Armėnijoje buvo sudėtingos politinės aplinkybės – Armėnijos deputatams buvo sunku išvykti dėl trukdžių ir jau buvo prasidėję Rusijos puolamieji veiksmai. Mes patys dar tebuvome pripažinti vienos, kitos valstybės

Šia proga praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi oficiali Armėnijos Respublikos delegacija, vadovaujama Ministro Pirmininko N. Pašiniano.

 Jis susitiko su mūsų aukščiausiais pareigūnais: Prezidentu, Seimo pirmininke, Ministre Pirmininke. Taip pat svečiai susitiko su Lietuvoje gyvenančia armėnų bendruomene. Šiandien mes  matome nelengvą šios šalies politinį ir ekonominį gyvenimą, gerokai besiskiriantį nuo mūsų tarptautinės padėties. Todėl ir susitikimuose su mūsų vadovais buvo kalbama apie vykdomas šalyje reformas ir įsipareigojimus ES. Mūsų šalis pasižadėjo remti Armėniją santykiuose su ES. I. Šimonytė skatino Armėniją tinkamai pasirengti ir priimti ES siūlomą paramą šalies atsigavimui, pasinaudoti Ekonomikos investicijų planu.

Premjerė padėkojo Armėnijos Vyriausybei už komandiruotą į Lietuvą kurmandži – (vienas iš dviejų pagrindinių kurdų kalbos dialektų – red.pastaba) kalbos vertėją, padėjusią bendrauti su migrantais. Taip pat pabrėžė, jog nepaisant sunkumų, Armėnija tapo antrąja po Ukrainos Rytų partnerystės šalimi, suteikusia paramą Lukašenkos režimo hibridinės agrasijos akivaizdoje.

Abu premjerai pabrėžė dviejų demokratinių valstybių bendradarbiavimo  svarbą, išreiškė lūkestį, kad numatyti tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Jerevano padės stiprinti ekonominius, verslo ryšius ir turizmą.

Premjeras N. Pašinianas supranta sudėtingą padėtį dėl Karabacho. Azerbaidžanas ir Armėnija praėjusiais metais  kovojo šešias savaites. Azerbaidžanas buvo remiamas kitų valstybių, kare dalyvavo samdiniai iš Artimųjų rytų valstybių. Kol kas pasirašytos paliaubos neatnešė ramybės.  Neramumų netrūksta ir dabar. Dalis gyventojų nebuvo ir nėra patenkinti tokia eiga, mano, kad premjeras labai neįžvalgiai braižo Karabracho teritoriją, kur didžioji dalis gyventojų yra armėnai. O minimą teritoriją kitai valstybei padovanojo Stalinas. Šį konfliktą pagal tarptautines nuostatas turėtų padėti  spręsti Prancūzija, JAV ir Rusija. Bet aktyviausiai veikia Rusija. Tiek, kiek jai naudinga. Dabar  N.Pašinianas vėl pasirengęs prašyti didesnio saugumo iš Rusijos.

Dvišaliuose susitikimuose buvo atkreiptas dėmesys į stiprėjantį šalių bendradarbiavią sveikatos apsaugos srityje. Šios srities ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Lygia greta Lietuva padovanojo Armėnijai 50 tūkst. vakcinų nuo pasaulyje tebesitęsiančios pandemijos. Vėliau įvyko Armėnijos Nepriklausomybės ir Lietuvos Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimties metų sukakčiai paminėti koncertas Kauno filarmonijoje.

O LR Seimo rūmuose buvo srengta paroda pagal knygą ,,Armėnų tautos atspindžiai XIX a. pab. – XX a.pr. lietuvių spaudoje.“ Knyga išleista praėjusiais metais. Kaip sakoma įžanginiame ekspozicijos tekste, šiuos straipsnius surinko, sutalpino į knygą ir dabartinę parodą parengė pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo dalyvis, Tautinių  bendrijų tarybos, Žurnalistų draugijos tarybos narys, ne vienos tapybos kūrinių parodos autorius Ruslanas Arutunianas. Straipsnių rinkinys buvo išleistas remiant Armėnijos garbės konsului Karenui Babajanui.

R. Arutunianas. Autorės nuotr.

Minėti straipsniai buvo spausdinti praėjusį šimtmetį, bet anumet svarbiausiuose laikraščiuose: ,,Aušra, ,,Varpas,“ ,,Tėvynės sargas,“ ,,Viltis“, kuriems  vadovavo tautos šaukliai, valstybės kūrėjai. Rašė straipsnius ir patys redaktoriai, ir laikraščių bendradarbiai. (J.Basanavičius, V.Kudirka, A.Smetona, G.Petkevičaitė-Bitė, V.Krėvė ir daugelis kt.)

Didelė dalis straipsnių skirta armėnų genocidui Osmanų imperijoje 1894 – 1916 m. Kai kurie autoriai įžvelgė politines paraleles tarp Armėnijos ir Lietuvos, straipsniuose buvo aprašoma šios šalies geopolitinė padėtis, daug dėmesio skirta jos istorijai, kultūrai, Armėnija išskiriama kaip vienas iš pirmųjų krikščioniškų kraštų. Straipsniuose pateikiami faktai apie armėnų dalyvavimą Žalgirio mūšyje.

Eksponatuose, kurie yra didelio formato, matome autorių portretus, skaitome tekstų santraukas, citatas lietuvių ir anglų kalbomis. Knygos sudarytojas E Arutunianas sako, jog mintį  apie tekstų  įprasminimą kitokia forma turėję ir plėtojęs seniai. O dabar buvo proga tai įgyvendinti. Ir sako, esąs dėkingas, kad teko dirbti su puikiu grafiku-dizaineriu O.Talijūnu, kuris greitai suprato idėją ir ją įgyvendino.