Tokia paminklo vizija…

Viktorija Liauškaitė, www.voruta.lt

Prieš trejus metus Vilniaus centre atidarytą Reformatų sodą – laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdvę, pamėgo ir miestelėnai, ir sostinės svečiai. Sode, kuris užima 2,6 ha plotą, yra ne tik tinkamai pažymėtas reformatų istorijos palikimas, bet ir dekoratyviniai želdiniai, vaikų žaidimų aikštelė, fontanai, kavinė. Įrengta ir apskrita laiptuota paminklo papėdė su juodo šlifuoto granito fontanu viduryje – būtent čia iškils paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Tam, kad paminklas būtų baigtas, trūksta 82 tūkst. Eurų (bendra jo suma 235 tūkst. Eurų).

Iniciatyvos pastatyti tokį paminklą Vilniuje ėmėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (LRIKD) – visuomeninė, nekonfesinė, nepolitinė organizacija, idėją brandinusi nuo 1996 metų (tai byloja įrašas ant lauko riedulio, kuris yra aikštelėje, netoli būsimo paminklo).

2017 metais Kultūros ministerija kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga ir LRIKD paskelbė viešą konkursą, kurio kompetentinga komisija pirmąją vietą skyrė skulptorės prof. Dalios Matulaitės ir architekto prof. Jūro Balkevičiaus projektui (bendra paminklo pastatymo suma – 235 tūkst. Eurų).  Lėšoms rinkti buvo įsteigtas Paminklo statymo komitetas-fondas. Statybą jau parėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Sauliaus Karoso fondas, privatūs asmenys.

10 asmenybių – 10 kolonų 

Paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams – tai dešimt granito kolonų, skirtų žymiausioms XVI a. asmenybėms. Mikalojui Radvilai Juodajam – Nepriklausomos Lietuvos valstybės gynėjui, socialinės ir kultūrinės pažangos skatintojui; Mikalojui Radvilai Rudajam – Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir didžiajam etmonui; Abraomui Kulviečiui – Reformacijos Lietuvoje pradininkui;  Stanislovui Rapolioniui – pirmajam  žymiam lietuvių teologui, giesmių į lietuvių kalbą vertėjui;  Martynui Mažvydui – pirmosios lietuviškos knygos  autoriui; Baltramiejui Vilentui – lietuvių raštijos kūrėjui, vertėjui ir leidėjui; Jonui Bretkūnui – Biblijos vertėjui į lietuvių kalbą, lietuvių raštijos kūrėjui, istorikui;  Andriui Volanui – Reformacijos Lietuvoje ideologui, teologui,  vienam žymiausių politinių publicistų; Merkeliui Petkevičiui – ypatingą dėmesį skyrusiam lietuvių kalbos mokymui, parengusiam ir paties įkurtoje spaustuvėje Vilniuje savo lėšomis išleidusiam pirmą lietuvišką evangelikų reformatų knygą, Jokūbui Morkūnui – pirmajam  lietuvių spaustuvininkui, postilės vertėjui į lietuvių kalbą ir leidėjui.

Šie iškilūs vyrai, sugebėję kūrybiškai pasinaudoti  lietuvių, vokiečių, lenkų, čekų kultūrų sąveikos teikiamomis galimybėms, dėjo Naujųjų laikų mūsų kultūros pagrindus. Vieni skelbė visuomenės sandaros modernizavimo idėjas, kiti gynė Tėvynę diplomatija ir ginklu, treti kantriai dirbo kurdami lietuvių raštiją ir naujus lietuvių kalbos klodus.

Kiekvienai aukščiau paminėtai asmenybei bus skirta 4 metrų aukščio (40×40 cm) kolona su jų kūrinių faksimilėmis ir tekstais, kuriuos parengė žymiausi Lietuvos mokslininkai – Reformacijos tyrinėtojai: kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė; lietuvių literatūrologė ir kultūrologė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, humanitarinių mokslų daktarė Dainora Pociūtė; Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Ona Aleknavičienė; Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras Sigitas Narbutas.

Daugiau informacijos – www.reformacija.lt. Čia galite apie paminklą Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams išklausyti lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų kalbomis (norėdami pasiklausyti savo kompiuteryje, tiesiog paspauskite norimos kalbos nuorodą).

„Žybartuva“ – patikimas partneris

Paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams statomas iš suaukotų lėšų. Jį užbaigti planuota prieš kelis metus. Deja, 2019 metų pandemija, karas Ukrainoje pristabdė lėšų rinkimo tempus. Bet paminklo užsakovas – LRIKD – nenuleidžia rankų, ieško rėmėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Gražią spalio dieną LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas, jo pavaduotoja, paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė doc.dr. Ina Dagytė-Mituzienė, dar keletas valdybos narių apsilankė UAB „Žybartuvoje“. Būtent ši bendrovė iš granito, atkeliavusio vandeniu ir sausuma net iš Pietų Afrikos, formuoja paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams kolonas (iš 10 kolonų jau išpjautos 7). Prieš aptariant paminklo darbus, svečiams knietėjo įdėmiau pasižvalgyti po įmonę.

30 metų sėkmingai dirbanti „Žybartuva“ nuo 2000-ųjų kartu su Švedijos įmone APSTEN AB tapo bendra Lietuvos-Švedijos granito apdirbimo įmone. Čia dirba daugiau kaip 40 profesionalių darbuotojų, turinčių ilgametę patirtį akmens apdirbimo srityje. Gamybinėse patalpose, užimančiose daugiau negu 5000 kv.m, sumontuotos įvairios akmens apdirbimo staklės, leidžiančių atlikti įvairaus sudėtingumo užsakymus is granito, marmuro, smiltainio, kalkakmens. Pasak „Žybartuvos“ direktoriaus Andžej Orlovski, įmonė dirba inovatyviai, nes stengiamasi kuo greičiau pritaikyti  naujas  technologijas. Elektros energija gamybai naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių, neseniai ir patys pasistatė savo saulės elektrinę. Svečiai matė, kaip lengvai didžiulį akmens luitą pjauna deimantinis (!) trosas; kaip akmenį gludina (suprask, „grožį daro“) programinės pjovimo staklės. Dar vienos tokios, naujut naujutėlės neilgai trukus bus sumontuotos įmonėje. „Jeigu visą dėmesį kreipsim tik į technologijas, tai skulptoriai neturės darbo“, – juokavo „Žybartuvos“ direktorius, čia pat pasidžiaugęs, kad įmonės  atliktų darbų sąraše yra ne vienas įspūdingas paminklas. Nes dirbta ir dirbama su žymiausiais Lietuvos skulptoriais, tarp jų ir su šviesaus atminimo Stanislovu Kuzma, Romualdu Kvintu. Puikių darbų atlikta ir su skulptore prof. Dalia Matulaite, su kuria bendradarbiaujama jau daugiau kaip 20 metų (2011 m. Druskininkuose pastatytos „Karūnos“ – paminklas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei; 2013 m. Budapešte paminklas Jogailai ir Jadvygai (arch.prof.Jūras Balkevičius) ir kt.). „Žybartuvos“ darbų sąraše ir  Rokiškio raj. Obelių paminklas, skirtas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (aut. Gurijus Kateščenka); Marijampolėje paminklas „Tautai ir Kalbai“ (aut. skulptorius Kęstutis Balčiūnas), šių metų spalio mėn atidaryta Vilniuje, šalia Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios iš švediško akmens atstatyta 1953 metais nugriauta koplyčia. Visų „Žybartuvos“ darbų ir nesuminėsim, tik pridursim, kad įmonė taip pat gamina židinius, stalviršius, antkapinius paminklus, kurių didžioji dauguma – užsakymai iš Skandinavijos.

Paminklui – Pietų Afrikos, Suomijos, Indijos akmuo

Minėta, kad granitas, kuris virs paminklu Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, sukorė labai ilgą vandens ir sausumos kelią iš Pietų Afrikos. „Kodėl būtent iš šios šalies? Ogi todėl, kad skulptorė šį akmenį „pažįsta“, mėgsta, – kalbėjo A.Orlovski. – Mes labai saugojame tą atsisiųstąjį akmenį, iš kurio jau išpjautos 7 kolonos, liko išpjauti 3. Nes siunčiantis kitą jo partiją gali skirtis pats akmuo“. Taigi šis granitas – nejudinamas įmonės fondas. Beje, paminklui bus panaudotas ir akmuo iš Suomijos, Indijos.

Taigi, kas jau padaryta ir kokie darbai dar laukia? Vilniuje, Reformatų sode, Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu atlikti visi požeminiai darbai, taip pat įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su indiško juodo šlifuoto granito fontanu viduryje. Baigtas paminklas svers apie 50 tonų. 4 metrų aukščio 40×40 cm pločio kolonos pjaunamos po 2 metrus, kurios vėliau bus sujungiamos specialiais strypais. Po to – graviravimo darbai (kompiuteryje sumaketuotas ir ant specialios plėvelės atspausdintas tekstas užklijuojamas ant kolonos, ir pradeda dirbti smėliasrovė). Kitaip tariant, galinga smėlio srovė griaužia akmenį ten, kur jai nurodyta. Ši technologija „Žybartuvoje“ jau naudojama daugiau negu ketvirtį amžiaus, taigi rankomis tekstai ant akmens šioje įmonėje jau senokai nebekalami. Pasak direktoriaus, bene sudėtingiausias šio paminklo kūrimo procesas būsiąs tada, kai, sujungus kolonos dalis, ant 4 metrų akmens reikės smėliasrove „išrašyti“ tekstus, einančius  ir per sujungimus. Besilankantiems užsakovams labai rūpėjo sužinoti, ar lietus ir dargana leis įskaityti tuos prasmingus didžiavyrių žodžius, iškaltus akmenyje. „Taip, naudojame įvairias raidžių ryškinimo technologijas, “ – garantavo A.Orlovski,  rodydamas realius pavyzdžius čia pat, gamybinėje teritorijoje.  Iki raidžių ryškinimo ant paminklo kolonų – nors baigiamoji, bet nelengva – pasirinkto kelio atkarpa. Tačiau pamatytas išpjautų granito kolonų vaizdas, ruošiniai nuteikė viltingai ir motyvuojančiai.  Dirbsime toliau, neabejodami, kad sostinės širdyje iškilsiantis paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams savo prasmingu vaizdu ir turiniu kvies praeivius ties juo sustoti.  Kad paminklas kuo greičiau stotų sostinės širdin, Reformatų sodan, kviečiame aukoti jo statybai tiek pavienius asmenis, tiek organizacijas – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra ne pelno siekianti organizacija, turinti Paramos gavėjo statusą.

Paramą paminklo tolimesniam kūrimui ir statymui maloniai prašome pervesti:

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija
Įmonės kodas 190763313
AB SEB bankas, sąskaita LT69 7044 0600 0090 8619
Paminklui „Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams“