www.archyvai.lt

Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo žinias ir jėgas pokario metais augančiai kartai.

Parodoje „Iš Panevėžio švietimo istorijos“ pateikiama 1944–1990 metų Panevėžio švietimo panorama. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas sunkiausiam ir sudėtingiausiam pirmajam pokario dešimtmečiui.

Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengė tarybinė kariuomenė. Prasidėjo sovietinė reokupacija. Tuo metu mokyklų patalpos buvo paverstos karo ligoninėmis. Švietimo darbuotojams teko didelė atsakomybė organizuoti naujus mokslo metus, kurie turėjo prasidėti rugsėjo 16 d. Mokyklos darbą pradėjo spalio 2 d. Trūko patalpų, mokymo ir rašymo priemonių, baldų, mokiniams – avalynės ir šiltų drabužių. Nepaisant to, Panevėžyje veikė 10 pradinių mokyklų, 2 gimnazijos, Mergaičių bei Rusų progimnazijos, kartu kūrėsi naujos mokyklos.

Visų tuo metu dirbusių pedagogų ir mokyklų vadovų bendromis pastangomis buvo pasiekti nemaži laimėjimai: didėjo mokinių ir mokytojų skaičius, kilo mokytojų kvalifikacija, gerėjo materialinė mokyklų bazė, statėsi naujos mokyklos, plėtojamas suaugusių ir profesinis mokymas, kūrėsi užmokyklinės veiklos įstaigos, sporto mokyklos.

Parodai dokumentai atrinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo (ŠRVA PF), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Vytauto Žemkalnio gimnazijų, „Žemynos“ progimnazijos fondų.

Parodą parengė vyriausioji specialistė Agnė Tučkienė