Gervėčių Šv. Trejybės bažnyčia. Vytauto Žemaičio nuotr.

Irena Zaleckienė, www.voruta.lt

Leonas Nastiukas (1955 – 2017)  gimė Sibire. Grįžo į  Lietuvą visa šeima po Stalino mirties. Mokėsi Vilniaus  3- oje  vidurinėje mokykloje.  1977 m. tarnavo kariuomenėje. 1982 m. baigė kunigų seminariją ir priėmė diakono šventinimus. Seminarijoje buvo kruopštus, sąžiningas, darbštus, restauruodavo šventus paveikslus.

         Nuo 1991 metų buvo paskirtas į  Gervėčių Šv. Trejybės bažnyčią. Čia Jam teko sutikti šimtąsias bažnyčios metines. Bažnyčia buvo pastatyta rėmėjų:  tikinčiųjų katalikų ir mūsų nuostabiųjų Miko ir Kipro Petrauskų lėšomis.

        Kipras ir Mikas Petrauskai vargonavo, dainavo ir rėmė bažnyčios statybą (čia man pasakojo mano tėtis ir turėjo jų atvirukus)

         Atvykęs į Gervėčių bažnyčią kunigas Leonas Nastiukas surado apleistą aplinką. Visai netoli buvo dvaras, bet šalimais esantis parkas – apleistas. Jaunas, energingas, kūrybingas, darbštus kunigas  ėmėsi darbų – išrovė labai senas pušis, visus krūmus išvalė apleistus dvaro pastato likučius.

         Pats augino gėles, labai gerai ir gražiai mokėjo tvarkyti aplinką. Jis turtingiems verslininkams padėdavo sutvarkyti aplinką, bet už darbą pinigų neimdavo – sumokėdavo spygliuočiais augalais arba egzotiniais krūmais. Tai todėl kaip gražiai sutvarkė aplinką ir prisodino kiek daug augalijos.

Gervėčių Šv. Trejybės bažnyčia. Vytauto Žemaičio nuotr.

         Kai nuvykau į Gervėčius, pirmiausiai nustebau, kad tiek daug gėlių, tujų, nuostabių rožių, egzotinių krūmų. Padarytas parkas, daug suoliukų, grindinys, statulos, net lauko tualetas apželdintas tujomis, prie takelio žydi gėlės.  Būtinai turėjau užeiti į bažnyčią, tai galvoju, kaip reikės įeiti.

         Bažnyčia buvo neužrakinta, prie sienos iš abiejų pusių pakabintos lentelės: lietuvių ir baltarusių kalba – kad bažnyčia saugoma Baltarusijos Respublikos įstatymais.  O bažnyčioje nuo durų iki altoriaus ištiesti takai ir kabo gražūs sietynai. Pagalvojau, jeigu išloščiau milijoną, tai Trakų Šv. Marijos Apsilankymo bazilikai nupirkčiau septynis sietynus, kad  šviesa ilgus šimtmečius šviestų mūsų nuostabioje bažnyčioje.

         Palikta ant staliuko  užrašų knyga, kur  tik įėjus į vidų  gali užsisakyti mišias už savo tėvus, senelius, prosenelius arba parašyti padėką už tuos visus stebuklingus darbus.

         Aš turėjau beveik milijoną baltarusiškų „zaičikų“, tai visai negailėjau aukoti.

          Kai atėjau į Galčiūnų kaimą, pradėjau klausinėti, kas kaip gražiai puošia bažnyčią ir tvarko aplinką, taip aš sužinojau apie a.a. kunigo Leono Nastiuko darbus.

        Aš baigiau baltarusišką mokyklą. Mūsų tėvai buvo išprašę lietuvių mokytojo  į visas apylinkės  mokyklas. Mokytojas atvyko iš Vilniaus – energingas Bernardas Šaknys. Bet mokytojas labai trumpai tedirbo – matyt Baltarusijos Švietimo skyriaus administracijai nepatiko, kad mūsų tėvai lietuvį mokytoją vežiodavo iš vienos mokyklos į kitą, o gal visai jau norėjo nutautinti lietuvius, net pasai nebuvo išduodami.

      Daug gražių darbų kunigas  Leonas Nastiukas  paliko Gervėčiuose. Kasmet atvykdavo su mokiniais ir suaugusiais į Vilnių, kur susitikdavo lietuvių bendruomenės iš daugelio pasaulio šalių.

        Mūsų krašto žmonės ilgai ir su didele meile bei pagarba visad prisimins  a. a. kunigą Leoną Nastiuką  už Jo nuostabius  darbus, paliktus  Gervėčiuose, jau beveik nykstančiame buvusiame  lietuvybės Gervėčių  krašte.

             Ramybės ir Dievo globos Tau mūsų Ganytojauǃ