Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt

2023 m.  liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome  partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI,  dim. plk. Vitu RIMKUMI  ir  tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru  Valerijonu SENVAIČIU.

Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d. Panevėžio aps. Troškūnų miestelyje zakristijono šeimoje.  1926 m. V. Slučkienė, 8 vaikų motina, gavo 6 ha žemės. 1932 m. mirė tėvas Pranas Slučka. Vaikai dalyvavo religinių ir patriotinių organizacijų veikloje. Mokydamasis Troškūnų progimnazijoje, A. Slučka įstojo į pranciškonų broliją ir, baigęs progimnaziją, išvyko į Lietuvos pranciškonų centrą Kretingoje. Vienuolio įžadų nedavęs, 1934 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Kaune Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 5-ojo pulko minosvaidžių kuopoje, kuriai vadovavo Juozas Krikštaponis – būsimasis Vyčio apygardos partizanų vadas.

 Vėliau Antanas Slučka tapo gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Vietinės rinktinės leitenantu. 1944 m. Troškūnų apylinkėse, dar nesibaigus Vokietijos okupacijai, suformavo pirmąjį Lietuvos partizanų būrį kovai prieš sovietinius okupantus.  Būdamas Algimanto apygardos vadu, Antanas Slučka-Šarūnas pasižymėjo griežtumu, principingumu, iš kovotojų reikalavo drausmės ir karinės tvarkos.

Jam vadovaujant, buvo užverbuoti vertingi partizanų informatoriai MVD ir MGB įstaigose.

Antanas Slučka-Šarūnas žuvo 1949 m. spalio 28 d. Andrioniškio valsč. Butkiškių k.. Kartu su tuomet jau Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadu Šarūnu žuvo jo žmona J. Railaitė-Neringa ir J. Jovaiša-Lokys.

1998 m. gegužės mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties buvo apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. A. Slučkai suteiktas partizanų pulkininko laipsnis.

Nepamirškime Lietuvos laisvės kovotojų!