Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos įteikimo šventės dalyviai (iš kairės): Juozas Vercinkevičius, Vėtrė Markevičiūtė, Vytautas Dailidka, Algirdas Grigaravičius, dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas, Viktoras Jencius-Butautas, Vėjas Leščinskas. Vilnius, Signatarų namai, 2020 m. kovo 7 d. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, kovo 7-ąją Vilniuje, Signatarų namuose, buvo įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. Ši signataro vaikaičio Tado ir Jadvygos Stommų, giminaičio Viktoro ir Žiedūnos Jencių įsteigta premija 2020-aisiais paskirta istorikui, archyvistui Algirdui Grigaravičiui. Dešimtasis laureatas daugeliui žinomas kaip Vasario 16-osios akto signatarų Jono Basanavičiaus, Donato Malinausko, Jono Smilgevičiaus biografijų tyrinėtojas, straipsnių istorijos ir kultūros temomis autorius, išleidęs tris serijos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ knygas.

Minint 151-ąsias Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko gimimo metines, jo gimimo dieną jaukioje Signatarų namų salėje susirinko Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos globėjai, istorikai, visuomenės ir kultūros veikėjai, netgi kitų Vasario 16-osios akto signatarų atžalos – renginyje dalyvavo Jono Vileišio vaikaitė Reda Tursaitė. Su žmona Margarita, seserimi Vilija ir dukterėčia Kristina į iškilmes atvykusį A. Grigaravičių sveikino vienas iš premijos steigėjų V. Jencius-Butautas, praėjusių metų laureatas Vytautas Dailidka, ankstesniais metais laureatais tapę dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas ir Juozas Vercinkevičius, fizikas, mokslo istorikas, etnologas, profesorius dr. Libertas Klimka, Jurgis Šeduikis, Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė, Vilniaus universiteto docentas dr. Eligijus Raila, Pasienio policijos istorijos tyrinėtojas, dvitomio „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas ir kiti.

Signataras D. Malinauskas Trakų rajone

Tarp sveikinusiųjų laureatą buvo džiugu matyti ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių Darių Kvedaravičių. Būtent Trakų rajone, Onuškyje, esančios bažnyčios šventoriuje 1993 m. birželio 14 d. perlaidoti Lietuvių konferencijoje Trakų apskričiai atstovavusio, vėliau Vasario 16-osios akto signataru tapusio ir 1942 m. tremtyje mirusio, senos Trakų krašto aristokratų giminės – Tanskių –  palikuonio D. Malinausko ir jo šeimos narių palaikai, o 2013 m. šio signataro vardu pavadinta Onuškio gimnazija. Paminėtina, kad D. Malinauskui rūpinantis įkurta ir dar viena dab. Trakų r. esanti parapija – 1934 m. D. Malinauskas laišku kreipėsi į Kaišiadorių vyskupą Juozapą Kuktą dėl Vytautavos parapijos įsteigimo ir pasižadėjo atiduosiąs sklypą naujajai bažnyčiai, o bažnyčią pradėjus statyti padovanojo ir Jankovicų dvaro kluoną. Taigi rajono savivaldybės atstovų dėmesys itin malonus ir teikiantis vilties, kad signataro atminimas šiame krašte bus saugomas šimtmečiais. Didžiulę pagarbą signatarui ir jo giminaičiams parodė ir Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios klebonas kunigas Algimantas Gaidukevičius, premijos įteikimo išvakarėse aukojęs šv. Mišias už Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko šeimą ir artimuosius.

Dešimtasis laureatas – istorikas Algirdas Grigaravičius

V. Jenciui-Butautui paskelbus premijos laureatą, šiam buvo įteikta signataro D. Malinausko giminaitės dizainerės, dailininkės Vėtrės Markevičiūtės sukurtas medalis su signataro D. Malinausko atvaizdu ir piniginė premija. Šventėje dalyvavo ir pati medalio idėjos autorė V. Markevičiūtė, atvykusi drauge su sūnumi Vėju Leščinsku. Įteikus apdovanojimą, laureatas A. Grigaravičius perskaitė naujausiais savo tyrinėjimais ir atradimais paremtą pranešimą „Donatas ir Filomena Malinauskai – XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuviškų draugijų veikėjai“. Duodamas interviu Lietuvos istorijos žurnalui „Voruta“ ir paklaustas apie būsimus tyrimus, laureatas sakė:
„Istorija, kaip ir jos žmogiškosios interpretacijos, pabaigos neturi. Kiekviena karta praeičiai turi savų klausimų. O apie
D. Malinauską reikėtų parašyti kaip apie veikėją, tautiniame judėjime nelindusį į priekį, o panaudojusį savo ryšius ir lėšas jo naudai. Nužmirškime ir jo sesers Filomenos, paaukojusios visą gautą fundušą lietuvystei ir dar prieš Feliciją Bortkevičienę pripažintos tarp „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ vyrų.“

Ilgiems metams šios šventės akimirkas filmavimo kamera įamžino Lietuvos lenkų politikas, leidinių redaktorius, visuomenės veikėjas Ryšardas Maceikianecas.
A. Grigaravičius gimė 1954 m. birželio 15 d. Druskininkuose. 1972 m. baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą (dabar – „Aušros“ gimnazija) ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kuriame 1977 m. įgijo istorijos specialybės magistro laipsnį. 1976 m. gruodį buvo priimtas į darbą Lietuvos centriniame valstybės archyve metodininku, vėliau vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, o nuo 1990 m. archyvistu. 1998 m. sausį pradėjo dirbti Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje prie Finansų ministerijos vyriausiuoju specialistu.
Straipsnius istorijos ir kultūros temomis A. Grigaravičius skelbia nuo 1982 metų „Kultūros baruose“ debiutavo kitais metais su Petro Cvirkos laiškų iš Paryžiaus publikacija. Vėliau jo tekstai spausdinti „Gimtajame krašte“, „Vasario 16-ojoje“ ir „Žaltvykslėje“. Nuo 1996 m. jo dėmesio objektu tapo tautininkų srovės genezė ir raida Lietuvoje 1905–1926 m., tačiau monografija tokiu pavadinimu liko nepaskelbta, kai kurie fragmentai spausdinti „Naujojoje Romuvoje“, „Kultūros baruose“ ir kitur. 2005 m. susidomėjęs Jono Basanavičiaus asmenybe, A. Grigaravičius išleido tris knygų serijos dalis: „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. I dalis. Žmogaus dalia“ (2017), „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. II dalis. Žodis ir veiksmas“ (2019), „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. III dalis. Nuo pirmojo aušrininko iki Patriarcho“ (2019).

Apie Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko kultūros premiją

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei Lietuvos Respublikos piliečių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Šią premiją įsteigė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis signataro D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga ir signataro giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas su žmona Žiedūna, premija teikiama nuo 2012 m.
Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko kultūros premiją jau yra gavę dešimt kultūros, visuomenės veikėjų: mons. Alfonsas Svarinskas, „Vorutos“ steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius (2012), „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva (2013), visuomenininkė, etnologė Nijolė Balčiūnienė (2014), politikas ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila (2015), Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (2016), Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, Lituanistikos katedros profesorius dr. Alvydas Butkus (2017), dr. Vytautas Rubavičius (2018), dailininkas, pedagogas Vytautas Dailidka (2019) ir Algirdas Grigaravičius (2020).

Irma STADALNYKAITĖ, Trakai