Apie Europos Vergelando centrą, demokratines vertybes ir pilietiškumo ugdymą kalbamės su Europos Vergelando centro patarėja Valentina Papeikiene.
Kaip veikia Europos Vergelando centras?
Europos Vergelando centras buvo įsteigtas 2008 m. Norvegijos Vyriausybės ir Europos Tarybos. Pagrindinė šio centro funkcija yra Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimas, įvairių praktikų pritaikymas švietimo srityje. Šiuo metu veikia trys padaliniai, kurie apima skirtingas kryptis: priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas, darbas su jaunimu, darbas su mokytojų kvalifikacijos kėlimu ir pilietine visuomene. Norėčiau pabrėžti, kad dirbame tiek su būsimais, tiek su esamais mokytojais. Vykdome projektus 21-oje šalyje, keliose šalyse bendradarbiaujame su švietimo ministerijomis ir joms pavaldžiomis įstaigomis, tačiau manome, kad kokybiškam švietimui būtinas įvairių suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
Taip pat skaitykite
Kaip Norvegijos mokyklose ugdomas pilietiškumas?
Mokytojai turi pakankamai daug laisvės organizuodami savo darbą, dalis jų laiko skiriama socialinėms kompetencijoms ugdyti. Pavyzdžiui, kilus konfliktui, dalį matematikos pamokos mokytojai gali panaudoti pokalbiui, kaip kilo konfliktas ir kaip tai spręsti.
„DEMOCIT“ projekte vykdomi tyrimai rodo, kad aktyviam pilietiniam dalyvavimui būtina jausti, jog tavo balsas yra svarbus ir tave išgirs. Todėl mokyklose stengiamasi kuo daugiau dirbti su pasitikėjimu savimi. Svarbu paminėti ir tai, kad naujoje ugdymo programoje (2020) demokratija ir pilietiškumas yra viena iš 3 tarpdisciplininių temų. Pilietiškumo kompetencijos ugdomos ne tik per vieną dalyką, o tokioms kompetencijoms ugdyti būtinas visos mokyklos ir vietos bendruomenės įsitraukimas. Norvegijos mokyklose taip pat yra integruota globali dimensija, kai kalbame apie Norvegiją ir jos sąryšį su pasauliu. Čia išryškėja skirtumai, kaip apie Norvegiją ir Lietuvą mokoma abiejose šalyse. Lietuvoje daugiau aptariamos institucijos, balsavimas, o Norvegijoje daugiau dėmesio skiriame globaliam kontekstui, t. y. Norvegija ir jos ryšys su pasauliu, Norvegijos vaidmuo pasaulyje, sąryšis su įvairiomis institucijomis. Aktualus globalus suvokimas, tiek savo šalies, tiek savęs paties. Pabrėžiama tarptautinė aplinka, kuri plečia moksleivių supratimą. Reflektuojama, kalbama apie moksleivių indėlį tiek į mokyklos, tiek į vietos bendruomenės kūrimą, gerovę pasaulyje.
Koks turėtų būti pilietiškumo ugdymas?
Europos Tarybos chartija dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje pabrėžia, kad pilietiškumas besimokantiesiems turi suteikti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, stiprinti jų nuostatas, įgalinti naudotis ir ginti savo demokratines teises ir atsakomybes, branginti įvairovę, aktyviai dalyvauti demokratiniame visuomenės gyvenime, skatinant ir palaikant demokratiją bei įstatymo viršenybę (2a skyrius). Chartijoje taip pat nurodoma, kad mokymo ir mokymosi praktika bei veiklos turėtų vadovautis demokratinėmis ir žmogaus teisių vertybėmis bei principais ir juos skatinti (5e skyrius).
Ugdymo procesas turi ne tik užtikrinti žinių perdavimą, bet ir suteikti galimybę ugdyti kitas pilietiškumo kompetencijas, kurios reikalingas mums, kad galėtume taikiai gyventi ir aktyviai veikti demokratinėse bendruomenėse. Europos Taryba išskiria 20 demokratinės kultūros kompetencijų, tarp jų: empatija, neapibrėžtumo tolerancija, bendradarbiavimo įgūdžiai, savarankiškumo mokymosi įgūdžiai ir kt. Kompetencijų modelis pabrėžia ir tokias vertybes, kaip žmogaus orumas, demokratija, kultūrų įvairovė.
Šioms kompetencijoms ugdyti būtinas patirtimi grįstas ir aktyvus mokymasis, galimybė per kasdienį mokyklos gyvenimą patirti, ką reiškia pagarba žmogaus orumui, įvairovei.
Ugdymas turi būti įtraukus, sukuriantis terpę diskusijoms, grindžiamas moksleivių poreikiais ir interesais. 2015–2019 m. vykdant Baltijos akademijos programą mokytojai pasakojo, kad naudojant neformaliojo ugdymo metodus buvo lengviau kurti įtraukią aplinką, organizuoti praktinius mokymus, darbą grupėse. Taip labiau stiprinamos pilietiškumo kompetencijos, gebėjimas dirbti kartu, išklausyti kitą, o tai gerina akademinius pasiekimus.
Tokiam ugdymui būtinas ne tik visos mokyklos, bet ir vietos bendruomenės įsitraukimas. Ugdymas negali būti kokybiškas neįtraukiant įvairių partnerių, ypač vertingas nevyriausybinės organizacijos indėlis. Tai pabrėžia ir Europos Tarybos chartija. Dokumente nurodyta, kad Europos šalys turi aktyviai įtraukti nevyriausybines organizacijas į pilietiškumo ugdymo procesus ir sudaryti tokio įtraukimo sąlygas.
Vienas pavyzdys yra tai, kad dalis mokytojų nėra pasirengę aptarti opių, kontraversiškų temų, o nevyriausybinės organizacijos turi kompetencijų, patirties ir metodinių įrankių kelti ir svarstyti tokius klausimus. Jos taip pat dažnai naudoja aktyvaus dalyvavimo metodus savo darbe.
Keliose šalyse vyksta ugdymo turinio reformos, diegiamos naujos praktikos, bet tam, kad reformos būtų sėkmingai vykdomos, reikės laiko. Norėčiau pabrėžti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį šiame procese. Jos gali padėti (ir padeda) skatinant pokyčius švietimo sistemoje: organizuojant mokymus mokytojams, konsultacijas su mokyklomis, vykdant netradicines pamokas ir užsiėmimus mokiniams, inicijuojant bendras veiklas ir projektus.
Su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai Norvegijoje?
Net Norvegijoje, kur mokytojai yra labai kūrybingi ir tam paruošti, turi reikiamų metodinių instrumentų, kartais yra vengiama diskusijų apie diskriminaciją, žeminančius komentarus. Dalis mokytojų nelinkę kalbėti kontraversiškomis, prieštaringomis temomis, nes jiems ne visada pavyksta tinkamai atsakyti į mokinių klausimus, vesti konstruktyvią diskusiją ar nukreipti ją tinkama linkme. Tai ypač aktualu mokytojams, kurie dirba su opiomis, prieštaringomis temomis (žr. „Mokymas svarstyti prieštaringas temas“). Ne visi mokytojai žino, kaip integruoti pilietiškumo kompetencijas į skirtingas ugdymo temas.
Kokia patirtis lydėjo bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje?
Gana neseniai mūsų organizacijoje įvyko reorganizacija, atsirado naujas padalinys, kuris atsakingas už projektus su būsimais ir esamais mokytojais bei pilietine visuomene. Keliuose projektuose dirbame su pilietinėmis organizacijomis (angl. civil society organisations), mums svarbu plėsti šį bendradarbiavimą. Nauja patirtis – vykdant projektą „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“ daugiau dėmesio buvo skiriama advokacijai ir tai leido mums stiprinti savo gebėjimus būtent šioje srityje.
Projektas mums sudarė galimybę mokytis vieniems iš kitų, lyginti Norvegijos ir Lietuvos patirtį. Buvo be galo įdomu ir naudinga susipažinti, kaip advokacijos procesai vyksta Lietuvoje, kokios yra problemos švietimo srityje. Kartu su partneriais rengdami rekomendacijas dėl švietimo sistemos pokyčių daug išmokome ir sužinojome. Džiaugiamės, kad galėjome skirti 10 proc. biudžeto organizacijai stiprinti. Dalyvavome įvairiuose susitikimuose ir diskusijose, suorganizavome pažintinį vizitą Osle, kur Lietuvos organizacijų atstovai galėjo išsamiau susipažinti su Norvegijos organizacijų veikla. Centro požiūriu išplėtėme savo veiklos lauką, sustiprinome komunikacijos gebėjimus. Turime daug ko vieni iš kitų pasimokyti ir tikimės tolesnio bendradarbiavimo.
Interviu yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos Ekonominio finansinio mechanizmo, ir APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos dalis.
Nacionalinio švietimo NVO tinklo inf.
www.svietimonaujienos.lt
