Renginio organizatorių nuotraukos

Gintautas Tamulaitis, Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas, www.voruta.lt

Kalendorinių švenčių rugsėjo 22 d. yra net keletas, tačiau iš jų svarbiausios dvi: Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena.

Rudens lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai įvyksta todėl, kad rudenį, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose, tai ir vadinama lygiadieniu. Jis simbolizuoja vasaros pabaigą bei artėjančią žiemą.

Šis laikotarpis nuo seniausių laikų buvo svarbus mūsų protėviams, todėl su juo siejasi daugybė papročių ir tradicijų, kurių dalis išlikusi iki šių dienų. Tai buvo metas padėkoti žemei už derlių ir pasiruošti ilgai žiemai. Šio laikotarpio papročiai ir apeigos buvo glaudžiai susijusios su gamta, žemdirbystės ciklais bei derliaus šventėmis.

Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama, jau XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.Vilniuje ir dabar vyksta tradicinės „Ožio aukojimo“ apeigos. Jų metu skamba senovinė muzika, deginamos didžiulės ožių (net dvigalvių) šiaudų skulptūros.

Protėviai tikėjo, kad šią dieną atsiveria žemės vartai ir mirusiųjų vėlės keliauja link gyvųjų. Per vasarą vėlės padėjo gyviesiems saugoti ir auginti derlių, gyvulius, todėl, joms atsidėkojant, Tądien buvo kūrenami laužai, vėlės kviečiamos pasivaišinti su gyvaisiais. Dalis maisto buvo aukojama, tikintis, kad ir kitais metais, su vėlių pagalba, derlius bus gausus.

Nuo 2000-ųjų rudens lygiadienis yra ir Baltų vienybės diena. Kas tie baltai? Bendrą genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė vokiečių mokslininkas Georgas Neselmanas ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis – prie Baltijos jūros. Baltų gentys: žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, latgaliai, nalšėnai, skalviai, prūsai, jotvingiai, galindai ir kitos, buvo giminingos – kalba, papročiais, religija, kultūra ir paliko žymų pėdsaką visoje Europos teritorijoje. Šiandienos baltų kalbomis, kurios yra vienos archajiškiausios indoeuropietiškoje šeimoje, pasaulyje tebekalba tik lietuviai ir latviai.

Baltų vienybės diena, tai Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną– rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Pirmą kartą bendradarbiaujantys Šiaulių ir Jelgavos miestai Saulės mūšio faktą kartu paminėjo 1986 m., švenčiant mūšio 750-tąsias metines. Vėliau ši diena buvo minima kasmet. 2008 m. latviai paskelbė kreipimąsi į baltus visame pasaulyje rugsėjo 22 d. kartu švęsti Baltų vienybės dieną.

Baltų vienybės simbolis – ugnis, uždegama aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Renginį „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“ pradėjo organizuoti Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Sąšaukoje jau dalyvavo daugelis nacionalinių ir regioninių parkų, kultūros draugijų, rezervatai, sąjungos ir kitos organizacijos. Šiemet į šią šventę įsijungė ir Žalgirio pergalės parkas. Gabijai pašvęsta ugnis pirmiausia degė aukure, kuri stovi centrinėje parko dalyje, po to persikėlė šventė prie pirmykštės baltų stovyklavietės.

2023 m. klubas „Žalgirio pergalės parkas“ pasipildė jaunimo. Šiemet, rugsėjo 22 d. klubo „Žalgirio pergalės parkas“ jaunieji nariai pasišovė suorganizuoti šios dienos proga šventę. Po įžanginio klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininko Gintauto Tamulaičio žodžio, šventės vairą ir jo pravedimą perdavė klubo Valdybos nariui Arnoldui Mišauskui. Šventės pradžiai Kęstutis Bivainis atliko su gitara prasmingų žodžių pripildytas dainas apie Tėvynę.

Liepsnojant centre simboliniam aukurui, visiems šventės dalyviams buvo išdalinta po duonos gabalėlį, kuri su žodžiais skirtai lietuvių ugnies deivei, buvo aukojama ugniai. Šventės moderatorius Mindaugas Krikščiūnas su šios dienos švente, jos istorija, senove, remdamasis surinkta medžiaga: kaip susidaro rudens lygiadienis, kaip senovėje jos buvo švenčiamos, kaip atsirado Baltų vienybės dienos šventė, kodėl jos turi būti minimos ne tik Lietuvoje, Latvijoje, bet ir visur, kur gyvena baltai.

Vėl suskambo Kęstučio Bivainio gitara jaudindama kiekvieno širdį apie žuvusius karžygius, karius, partizanus, ištremtus žmonės ir meilės ugnį. Kitose dainose skambėjo šilti ir meilingi žodžiai apie protėvius ir vaikus, apie tėvus ir mamas. Tai buvo nuoširdžios ir negirdėtos jaunimo dainos. Tai sužavėjo visus. Po to buvo uždegtos žvakutės pris skulptūrų Lietuvos valdovams Vytautui ir Jogailai bei karžygiams, laimėjusiems Žalgirio mūšį.

Visi šventės dalyviai su degančiais fakelais ir lydimi trankių būgnų garsams keliavo nuo centrinės parko aikštės į pagrindinę šventės vietą – pirmykštės bendruomenei skirtą vietą, šalia supiltos pirmiesiems Lietuvos valdovams – karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir jų sūnui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vaišvilkai kalvos. Čia fakelų ugnimi ir buvo uždegtas pagrindinis šventinis laužas, kuris simboliškai priminė tokiu būdu senovėje perduodamą žinią apie priešo atėjimą, t.y. buvo paskleidžiama žinia, kad gyventojai galėtų pasitraukti į mišką, o kariai pasiruoštų ginti pilį. Šiai eisenos metu atrodė, kad būgno garsai susimaišė su gamtos tyla. Parko medžiai atrodė įspūdingai didingi ir kartu kraupūs, nes būgnų garsai kėlė vėles, kurios sklandė parko viduje, nukeldamos visus šventės dalyvius į stebuklingą ir paslaptingą praeitį. Degant pagrindiniam laužui ir baltų genčių ženklams – Stebulėms, visi ėjo ratu apie laužavietę. Laužo ugnies liežuviai vinguriuodami skaisčiai kilo į viršų, o ugnies spragsėjimas ir būgnų tratėjimas dar labiau tamsoje audrino vaizduotę.

Arnoldas Mišauskas, kaip krivių krivaitis kėlė rankas į viršų ir perdavinėjo ugniai nuo visų palinkėjimus protėviams, karžygiams, partizanams, poetams, linkėdamas taikos, vienybės, tėvynės meilės, gyvenimo meiles, vertybių ir t.t.

Nepaisant išskirtinės nutolusios nuo gyventojų parko geografinės vietos, į šventę atvyko ir seni savanoriai, Esaties bendruomenės nariai, parko nariai su vaikučiais, taip pat ir Latvijos atstovė Inesė Žemaitienė iš Maltos miestelio tarp Rezeknės ir Daugpilio. Galima sakyti Lietuviai ir Latviai kartu šventė Baltų vienybės dieną Žalgirio pergalės parke. Belieka padėkoti visiems dalyviams už nuotaikos sukūrimą, prisilietimą prie lietuvybės istorijos, na o už šventės organizacinę dalį dėkojame klubo nariui Gediminui Barvainiui.

Baigus šiems ritualams, dar išklausius keletą dainos posmų, dalyviai grįžo prie vaišių suneštinių, kur padiskutavę, pasidžiaugę pasisekusią švente išsiskirstė, palinkėdami vienas kitam LAIMĖS IR SĖKMĖS.