Alfonsas Senikas. www.oldradio.lt nuotr.

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

     „Tremtinio“ 43-iame numeryje perskaičiau Alfonso Seniko straipsnį ,,Amerikos balso radijas žadino Laisvės viltį“, ir atmintyje iškilo prisiminimai apie buvusį bendradarbį   trumpabangininką   Alfonsą Seniką.

     Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje Lietuvos veterinarijos akademijos   radijo mazgas pranešinėdavo vietos  žinias ir naujienas, o diskotekų metu  transliavo   šokių muziką.

     Radijo mazge šeimininkavo aukštas juodbruvas jaunuolis, su kuriuo arčiau susipažinau  jau  vėliau, kai   jis buvo paskirtas į Mažeikių valstybinę veislininkystės stotį vyriausiojo zootechniko pareigoms.

     Veislininkystės stoties direktorius Kostas Gedgaudas buvo surinkęs stoties kolektyvą iš buvusių politinių kalinių ir tremtinių. Nebuvo  nė vieno komjaunuolio ir nė vieno komunistų partijos nario. Tai siutino rajono valdžią,  bet  įmonė    dirbo gerai, vykdėme planus,  tad  prisikabinti nieko negalėjo.

     Gavę komandon  naują vyr. zootechniką,  nesupratome  jo pažiūrų, atrodė įtartinas, nes keletą kartų vyko į saugumą. Vėliau ilgas valandas praleisdavom kartu stoties laboratorijoje.  Taip  sužinojau, kad jis – trumpabangininkas – mėgėjas, o   saugume turėjo  užregistruoti savo radijo stotį. Sužinojau ir jo įspūdingą  nuslėptą   praeitį.

Nuotraukoje  – Alfonsas Senikas.  Nuotrauka yra iš Alberto Ruginio asmeninio archyvo

1941 metais mažametis  Alfonsas su motina ištremtas į Tomsko srities Parbigo rajono Svetlozelionojos kaimą. Tėvas 1943 m. žuvo Rešiotų lageryje.

     1947 m. septyni lietuvių vaikai:   aštuoniolikos metų  Gytis ir  trylikmetė  Regina Žemaičiai, septyniolikmetis Vytautas ir vienuolikmetis  Juozas Gelgotos,  trylikmetis Kostas Radzevičius,  dvylikmetis Jonas Dinsmonas ir trylikmetis Alfonsas Senikas   iš Svetlozelionojos  sutarė bėgti į Lietuvą.

 Kvapą stingdanti  vaikų drąsa galėtų  būti  puikiausias siužetas aštriam nuotykių filmui ar paauglių romanui

Tėvų su baime ir  širdgėla palaiminti,   jaunieji bėgliai   išvyko į tolimą ir pavojingą kelionę.  Jų lauknešėliuose tebuvo duonos džiūvėsių ir druskos… Iš surištų rąstų pagamintu  plaustu  vaikai   nuo  Parbigo upės aukštupio pasiekė  žiotis į Čajos upę.  Alfonsas Senikas  nepamena,  kaip jie   pateko   į garlaiviuką.   Plaukė    Čajos, Obės ir Tomos upėmis, buvo  kelionėje apvogti…   Vis dėlto pasiekė Tomską.  Toliau per didelius vargus keliavo  geležinkeliu į Novosibirską. Bilietams pirkti  reikėjo dokumentų, o jų dokumentai tebuvo   tik mokykliniai pažymėjimai… Novosibirske, kol gavo bilietus,  stoties prieigose ( lauke)   išgyveno savaitę laiko, o atvykę į Maskvą – visiškai   įstrigo. Žmonių minios, milicija tikrina dokumentus,  gaudo bėglius.

Jaunųjų  keleivių būrelis iškriko.

Alfonsas, likęs vienas,  prisiglaudė prie benamių rusiukų. Jų pamokytas į Kauną  parvažiavo užsiropštęs ant vagono stogo, o kad būtų sunkiau pastebėti,  įsitaisė  arčiau garvežio ir pasislėpė jo dūmuose. Taip pasiekė Kauną. Buvo  sušalęs, išbadėjęs,  pajuodęs nuo dūmų  ir jų   išgraužtomis akimis. Kirpyklos kirpėjas,  pasigailėjęs Alfonso, jį nuprausė,  praplovė akis. Toliau Alfonsas pėsčiomis pasiekė tetą, gyvenusią Išlauže.

 Kurį laiką slėpėsi, vėliau prisistatęs apylinkės pirmininkui, kaip kito  (bendrapavardžio)   Seniko sūnus, gavo pirminį dokumentą  ir  pradėjo lankyti  mokyklą.

Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Mažeikiuose  sukūrė šeimą, vėliau išvyko gyventi   į  Papilę,   dirbo paukštininkystės ūkyje  vyr. zootechniku.

    Apsilankęs  „Tauro“  partizanų apygardos muziejuje  Marijampolėje,  pamačiau paveikslą,  (pieštą vieno tos  bėglių grupės nario Vytauto Gelgotos)  , vaizduojantį jaunuosius bėglius ant plausto Parbigo upėje  ir juos išlydinčius tėvus.

     Važiuodami pro Išlaužą,  užsukome pas mielą  ir  seniai matytą draugą Alfonsą . Prisiminėme jaunystės vargo dienas Altajuje ir Komijoje, ir gražų bendravimą Mažeikiuose.

     Alfonsas dar ir  dabar   užsiiminėja trumpabangyste.   Šiuo pomėgiu   užkrėtė žmoną Danutę ir sūnų Darių, kuris  šiandien  Lietuvos kariuomenėje pritaiko  radisto žinias.