Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę

Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt

Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė.

Truputį istorijos

Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl išpažįstamo tikėjimo – jie turėjo bėgti iš gimtųjų namų ir ieškoti prieglobsčio kituose kraštuose, kaimyninėse valstybėse. LDK jie apsigyvendavo rytinėse ir vakariniuose dalyje, atkampiausiose vietose, prie upių ir ežerų.

Spėjama, kad Daniliškių sentikių bendruomenė susikūrė XVIII a. trečdalyje. Tikėtina, kad tai seniausias Vilniaus krašte ir vienas seniausių sentikybės židinių šiuolaikinėje Lietuvoje. Remiantis kai kuriais duomenimis, 1817 m. pirmą kartą paminėta sentikių cerkvė, pastatyta Romerų valdose. Vėliau ši cerkvė sudegė, nes XIX a. pasiturintis sentikis Jakovas Rancevas skyrė lėšų „didelei cerkvei“, po kurio laiko sudegusiai pastatyti (arba perstatyti). Gali būti, kad tai buvo Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. Paskui jos vietoje pastatė naują cerkvę „Švenčiausiosios Trejybės ir Švenčiausiosios Dievo Motinos Užtarėjos garbei“ (taip ji pavadinta 1931 m. rašte), kuri ir stovi Daniliškėse[1].

2018 m. Šv. Trejybės cerkvė įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o 2019–2022 m. cerkvė iš pagrindų suremontuota, reikšmingai atnaujintas interjeras ir nutapytas naujas ikonostasas.

Švč. Trejybės diena

Birželio 4 d. sentikiai šventė Švč. Trejybės, kitaip vadinamos Sekminėmis, dieną. Neatsitiktinai ši diena pasirinkta pašventinti po rekonstrukcijos atstatytą Daniliškių Šv. Trejybės cerkvę. Atšventinimo pamaldoms vadovavo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Grigorijus Bojarovas. Taip pat šv. Mišias aukojo dvasinis tėvas iš Kauno Sergejus Krasnopiorovas. Į iškilmingas pamaldas susirinko apie 200 tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt.) ir Lenkijos, dalyvavo garbūs svečiai: LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, LR Vyriausybės kanceliarijos patarėja religijos klausimais Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos kancleris Darius Kvedaravičius su žmona Sonata, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros dėstytojas doc. dr. Grigorijus Potašenko, kuris šiais metais prieš šį reikšmingą įvykį visai Lietuvos sentikių bendruomenei išleido knygą „Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė= История Данилишксой старообрядческой обшины и Свято-Троицкий храм“. Šiame dvikalbiame (lietuvių ir rusų k.) leidinyje daugelis Daniliškių sentikių bendruomenės istorijos ir jos dabartinės padėties duomenų viešinami pirmą kartą. Visi norintys galėjo cerkvėje įsigyti šią knygą.

Pasiteiravus Daniliškių sentikių bendruomenės pirmininkės Ariandos Šostak apie maldos namų restauravimo darbus, ji akcentavo, kad cerkvės išsaugojimo procese nemažai dalyvavo Trakų rajono savivaldybė, skirdama lėšų restauravimo projektui ir kitiems darbams: „Viskas prasidėjo nuo cerkvės žemės nuomos dokumentų tvarkymo, elektros pravedimo darbų 2013 m. Mums labai padėjo tuometinis Trakų seniūnijos seniūnas, dabar – LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. 2018 m. kultūros ministras paskelbė Daniliškių Švč. Trejybės cerkvę valstybės saugomu objektu. Tais pačiais metais buvo pateiktas prašymas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl finansinės paramos skyrimo pagal paveldotvarkos programą, kurią įgyvendina Kultūros infrastruktūros centras. Gavus finansavimą tvarkybos darbams, 2019 m. buvo pradėti restauravimo darbai, o 2022 m. jie buvo užbaigti.“ Darbus vykdė Kultūros infrastruktūros centras, sudaręs rangos sutartis su UAB „Bramer“ ir vėliau su UAB „Micaras“ (direktorius Edvardas Naimovičius).

Šv. Trejybės cerkvė dabar išsiskiria ne tik atnaujinta architektūra, bet ir šviesiu interjeru bei nauju ikonostasu. „Buvo paaukotos ikonos naujam ikonostasui. 8 ikonas paaukojo sentikiai Anatolijus ir Raisa Šalgunovai, – pasakojo A. Šostak. – Jie dažnai atvažiuodavo prie cerkvės dar prieš mūsų pažintį. Ji juos traukė, taip Dievui padedant po mūsų pažinties jie su didžiule meile paaukojo lėšų ikonoms, kurias nutapė ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas. Jis taip pat paaukojo centrinę Švč. Trejybės ikoną. Kiotą šiai ikonai restauravo restauratorė Virginija Murmaitė. Viršutinę ikoną paaukojo Vilniaus sentikių bendruomenė ir dvasinis tėvas G. Bojarovas. Taip Dievo valia atsirado naujas ikonostasas, kurio nebuvo anksčiau.“

Dabar Daniliškių sentikių bendruomenei priklauso apie 70 parapijiečių, gyvenančių Salkininkuose, Petkėniškėse, Kudrionyse, taip pat Trakuose, Vilniuje, Kaune ir kitur. Šv. Trejybės cerkvėje jie susirenka 4 kartus per metus: per išpažintį, Šv. Velykas, Švč. Trejybės šventę ir per šv. Mišias už mirusiuosius.

Jolantos Zakarevičiūtės nuotraukos

[1] Plačiau apie Daniliškių sentikių bendruomenės istoriją: Grigorijus Potašenko, Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė = История Данилишксой старообрядческой обшины и Свято-Троицкий храм, Vilnius: Petro ofsetas, 2023, 88 p. ISBN 978-609-420-780-8.