Socialinių tinklų foto

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo – leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei situacijai apibūdinti: apačios nebenori, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis veikėjas Vincas Mickevičius – Kapsukas savo veikale „Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia“ (antras leidimas, Vilnius, 1968). Beje, Marxui priklauso ir garsus „Komunistų partijos manifeste“ paskelbtas perspėjimas: šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla.

Kaip mus bepykintų šios naftalininės tezės, jos tam tikra prasme šiandien taip pat aktualios. Žinoma, turiu galvoje ne padėtį Lietuvoje (tai būtų tik politologinės spekuliacijos), o bręstantį nepasitenkinimą Rusijoje, kurį sukėlė jau devynerius metus vykstantis jos karas Ukrainoje. Taip, revoliucinė situacija šioje šalyje dar galutinai nepribrendo, iki „kritinės masės“ taško dar toli, bet tik laiko klausimas, kada Putino imperijoje įvyks lūžis. Kad čia įvyks revoliuciniai pokyčiai, nebūtina pagrįsti Putino liga ar jo aplinkos pasipiktinimu šizofreniška Kremliaus politika (nors rūmų perversmai Rusijoje vyko nuo senų laikų). Greičiausiai juos lems minėta Marxo tezė, kai „apačios nebenori…“  Netgi ne ekonominiai nepritekliai (sankcijos silpnai veikia, o Rusijos ištekliai taip sparčiai nesenka), ne Vakarų spaudimas (šių šalių elitas aiškiai vengia tiesioginio konflikto su Maskva), o paprastų rusų masinis „murmėjimas“ ir nepasitenkinimas gali privesti prie didžiulių permainų. Ne, šioje situacijoje lyderiais bus netgi ne opozicija, kuri konformistinė, susiskaidžiusi ir mieliau buriasi į „gerojo ruso“ judėjimus negu į aktyvaus pasipriešinimo būrius.

Čia aš pritarčiau politologo Alvydo Medalinsko nuorodai į radikalias antiputiniškas jėgas, kurios pastaruoju metu ėmė veikti ne tiek metropolijos centre, kiek iš Ukrainos teritorijos. Kažin ar kam paslaptis, kad šis pasipriešinimas yra koordinuojamas iš Kijevo, nors formaliai Volodymyras Zelenskis Vakarams yra pasižadėjęs, kad neatakuos Rusijos teritorijos. Į keletą kovinių organizacijų susibūrusi marga kariškių grupuotė atliko galingus išpuolius jau dviejuose pietų Rusijos regionuose – Brianske ir Belgorode. Šį judėjimą vargu ar galime įsivaizduoti partizaninio pokario laikų pasipriešinimo supratimu: juk niekas nelindi miškuose, bunkeriuose, iš pasalų nenaikina sovietinių aktyvistų ir kolaborantų. Dabar Rusijos kaimai ir miestai atakuojami tankais, šarvuočiais, artilerija, dronais. Rusai bėga iš pasienio su Ukraina rajonų, kolaborantai traukiasi į Rusijos gilumą, padeginėjami kariniai komisariatai, o „Wagner“ būriai pabrukę uodegas nešdinasi iš Bachmuto. Išpuoliai pasiekia ir Maskvą, Kremlių, grasinama net Putino bunkeriui… Tai ilgainiui rusams padės pabusti iš letargo miego, iš „užzombinimo“ būsenos ir atverti blaivias akis į Kremliaus vykdomą agresiją.

Priminsiu, kad Rusijos regionus atakuojantys koviniai daliniai – Rusijos savanorių korpusas  (RSK) ir Rusijos laisvės legionas (RLL) – susiformavo prasidėjus pastarajam karo Ukrainoje etapui. RSK įkurtas 2022 m. rugpjūtį iš buvusių „Azovo“ karių ir radikalių rusų nacionalistų (taip juos įvardija rusiškasis Wikipedia portalas). Padalinio vadas – Denisas Nikitinas, kuris skelbia, kad „Rusijos išvadavimas eina per Ukrainos išvadavimą“. Kovo ir balandžio pradžioje RSK savanoriai nepastebėti buvo prasiskverbę į Briansko srities teritoriją ir ten įvykdė keletą kovinių operacijų. „Telegram“ platformoje jie turi savo paskyrą t.me/russavolcorps.

Legionas „Rusijos laisvė“ sukomplektuotas pernai kovą iš rusų savanorių, o po metų Rusijos aukščiausiasis teismas jį pripažino „teroristine organizacija“. Apie RLL daug duomenų nėra, bet manoma, kad legiono įkvėpėjas yra buvęs Rusijos Gazprom banko viceprezidentas Igoris Volobujevas, kilęs iš Ukrainos Sumų srities. Legionas yra susijungęs su kita kovine organizacija – „Nacionaline respublikos armija“ (NRA), o jo logotipo simboliu tapo L raidė – ja prasideda Legion ir Liberty (angl. „laisvė“).

Iš pradžių Kijevas bei Vakarų apžvalgininkai atsargiai vertino šių kovinių darinių planus vykdyti karo bei partizaninius veiksmus pačioje Rusijos teritorijoje. Vienas legiono lyderių pravarde „Cezaris“ Ilja Ponomariovas (2010 m. jis buvo susijęs su radikalia organizacija „Imperijos legionas“) taip pat buvo vertinamas nevienareikšmiai, nes, esą, jis gali išprovokuoti dar žiauresnius Maskvos veiksmus. Bet, kilus nusikalstamai agresijai prieš ukrainiečius, požiūris į RSK ir RLL pakito: priešas turi jausti degančią savo pačių žemę…

Taigi, karas Ukrainoje įžengia į naują fazę. Kijevas kitos išeities neturi. Jos nėra ir Europos mastu. Žmonės nebenori gyventi teroro, sugriovimų ir okupacijos sąlygomis. Šiandien pabudęs Marxas tik suplotų rankomis, kad jo tezė pasitvirtino.