Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios katechetas ir porų konsultantas Tomas Malakas. Asm. archyvo nuotr.

Gediminas Dubonikas, www.voruta.lt

Pasauliui švenčiant Šv. Valentino, įsimylėjėlių, dieną, savaime kyla klausimas – kaip nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą poroje. Teologas, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios katechetas ir porų konsultantas Tomas Malakas sako, kad visavertė santuoka neįsivaizduojama be savęs ir savo antrosios pusės pažinimo, kuris turi vykti nuolatos.

Abipusis pažinimas – visą gyvenimą trunkantis procesas

Žodžiai „ilgai ir laimingai“, taip dažnai girdimi dainose, filmuose, poezijoje turbūt ne vienam sužadina romantiškus jausmus, nors tikrai ne kiekvienas patiria tokius santykius. Tačiau, pasak T. Malako, ši frazė gali tapti kiekvieno mūsų santykių ašimi, nes tikrai yra būdų įveikti kylančius iššūkius ir kartu sėkmingai eiti gyvenimo keliu. „Pradėti reikėtų nuo paprasto klausimo: ar pirmiausia aš pats, kaip žmogus, noriu ilgo ir laimingo gyvenimo. Juk daugybė mokslinių tyrimų  aiškiai įvardija, kad mūsų fizinė ir emocinė sveikata priklauso nuo darnos šeimoje, santykių su savo antrąja puse ir vaikais. Jeigu tokio gyvenimo norime, nebijokime leistis į savęs,  taip pat ir savo mylimų žmonių pažinimo kelionę“, – kviečia jis.

Pasak porų konsultanto, dažnas gali pagalvoti: „Man šis metodas nereikalingas, juk draugavome iki vestuvių ir per tą laiką gerai pažinome vienas kitą, o ir dabar susituokęs kasdien matau savo antrąją pusę.“ Tačiau T. Malakas įsitikinęs, kad žmogus – tarsi upė, niekada nestovi vietoje. „Tokie, kokie buvome prieš dešimt metų, jau nesame. Taip pat ir mūsų antrosios pusės pasikeitė. Keičiasi žmogaus fiziologija, emocijos, norai, požiūris. Pabandę analizuoti save ir sutuoktinį tikrai pamatysime tuos pasikeitimus. Tačiau jie jau nebus mums netikėti. Ir atvirkščiai – neišdrįsus leistis į analizę, pokyčiai „išlįs“ savaime ir išprovokuos konfliktų, nemalonių situacijų“, – sako katechetas.

T. Malakas taip pat primena, kad susipažinimas vienam su kitu vis iš naujo, o ne ignoravimas mumyse ir mylimame žmoguje vykstančių procesų, hormonų pokyčių, emocijų yra santykių puoselėjimo galimybė. „Esam skirtingi, tačiau galime papildyti vienas kitą. Abipusis, vis iš naujo praktikuojamas pažinimas leidžia įveikti egoizmą, įprotį susikoncentruoti tik į save. Iš abipusio pažinimo praktikos kyla ir dar vienas patarimas. Vyrams sakau, kad jie turi mylėti žmoną truputį daugiau negu save, kaip ir moterims patariu savo vyrą mylėti labiau nei save pačią. Kasdien pagalvokime, kiek šiandien mylėjome savo antrąją pusę“, – kviečia porų konsultantas.

Ar tikrai viską išbandome?

Tomas prisimena nutikimą, kuomet ruošė bažnytinei santuokai porą, kartu išgyvenusią 40 metų. „Paklausus, koks dviejų žmonių, tiek dešimtmečių jau esančių civilinėje santuokoje, laimės receptas, jie nedvejodami atsakė – kantrybė. Juk ir Šventajame Rašte esantis himnas meilei prasideda žodžiais: „meilė kantri“. Todėl svarbu mokytis pažinti save ir atrasti tuos šaltinius, kurie iš naujo pripildys kantrybės jūsų santykius. Kai jau tampame irzlūs, pavydūs, reikia atkreipti dėmesį į šias būsenas“, – sako jis.

Pasak Tomo, kai kurios poros tarpusavyje kariauja, konkuruoja – kuris kurį nugalės. „Turime suprasti, kad ne viskas gyvenime privalo būti pagal mane. Kai santykiai tampa „robotika“, dingsta nuoširdūs pokalbiai. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad tik pokalbis yra raktas į sėkmingą bendrą gyvenimą“, – primena porų konsultantas.

Laikmečiu, kai savo aplinkoje ar viešoje erdvėje matome daugybę besiskiriančių porų, kartais nugyvenusių kartu ne vieną dešimtmetį, Tomas kviečia nesižavėti tokiais pavyzdžiais. „Neklausykite sakančiųjų, kad skyrybos yra gerai arba kviečiančiųjų apskritai atsisakyti santuokos modelio. Suprantu, kad neretai mums kyla nusivylimas, perdegimas, noras viską mesti ir palikti. Juk žmogus, kaip ir visi žinduoliai, nori bėgti nuo skausmo. Tik ar išsiskyrus šio skausmo bus mažiau, ypač mūsų vaikams?“ – retoriškai klausia jis.

Prieš skiriantis Tomas pataria paklausti savęs, ar viską padarėme, kad santykius išsaugotume. „Ne kartą esu klausęs žmonių, ar jie viską išbandė ir jau iš tikro nutarė skirtis. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pasidomiu, kokius konkrečius žingsnius jie žengė dėl santuokos išsaugojimo. Ir, kaip ne kartą buvo, išgirstu, jog žmogus vos kelis kartus apsilankė pas psichologą, galbūt vieną, kitą kartą kalbėjosi telefonu su artimu draugu ar giminaičiu. Ir viskas. Tačiau reikia nebijoti ieškoti pagalbos, tam skirti laiko ir pastangų. Juk yra daugybė kelių, kuriais gali ateiti pagalba. Kalbėkitės su žmonėmis, gyvenančiais darniose santuokose, prašykite jų patarimų“, – sako Tomas.

Pasak jo, labai svarbu mokytis pažinti save, kada baigiasi mūsų kantrybė, taip pat būtina atrasti tam tikrus šaltinius, kas mus  pripildytų tos kantrybės jai išsekus. „Kai jau tampi irzlus, pavydus, sakyk sau „stop“ ir viskas pasikeis“, – kviečia jis.

Visuotinio skubėjimo laikmečiu nepamirškime sustoti

Gyvename laikmečiu, kai visi skubame, bėgame, stresuojame dėl daugybės nepadarytų darbų, atrodytų – jei sustotume, „nugriūtų dangus“. Tačiau Tomas ragina vis dėlto rasti laiko nurimti ir dažniau pagalvoti apie savo santykius, save ir savo antrąją pusę.

„Turiu tokį praktinį patarimą, kurį ir pats taikau savo šeimoje. Jis labai paprastas – kaip planuojate dieną, savo darbotvarkę, taip kalendoriuje pasižymėkite ir svarbiausias jūsų porai datas: susipažinimo, pirmojo pasimatymo, sužadėtuvių, be abejo – santuokos, žmonos gimimo (juk kartais ir tai užmirštame) datas. Aš dar susirašau visus savo žmonos vardadienius, kurių per metus tikrai yra ne vienas. Galite pridėti ir daugiau svarbių datų. Tą patį galėtų daryti ir antroji pusė. Ir suplanuokite kažką malonaus šioms datoms. Taip pat nebijokite žmoną kartkartėmis iš naujo pakviesti į pasimatymą. Nors galėtų atrodyti – kokios čia nesąmonės, juk jau viskas išbandyta, tačiau tai tikrai veikia“, – sako jis.

Pasak Tomo, reikia visokeriopai investuoti į savo santykius, nes tik tada gausime laukiamų dividendų. „Tu kitam parodysi dėmesį, meilę, švelnumą, labai tikėtina, kad irgi gausi atgal tą patį. Nesakau, jog tai tiesioginiai mainai, bet, jei poroje nieko neduosi, neinvestuosi į santykius, tai nieko ir negausi. Net santykiuose sužeistas žmogus gali pasveikti, juk tam yra būdų“, – įsitikinęs porų konsultantas.

Patį Tomą įkvepia gerieji pavyzdžiai, kurių tikrai yra ne vienas. „Teko asmeniškai bendrauti su ne viena pora, santuokoje gyvenusia dešimtmečius, kartu atlaikiusią daugybę išbandymų. Tokie pavyzdžiai kaip Adamkų šeima tikrai žavi, neabejoju, kad jų abipusio palaikymo, meilės, pagarbos vieno kitam pavyzdys įkvepia ir jaunąją kartą. Todėl kviečiu šios dienos šventiniame šurmulyje neužmiršti, dėl kokių vertybių mirė šv. Valentinas. Tos vertybės buvo jo pašaukimas ir santuoka. Būtent krikščioniškoje santuokoje, draustoje to meto Romoje, jis matė begalinį gėrį žmogui ir suprato jos reikšmę visai visuomenei.