Trys neišskiriami jaunystės draugai marijampoliečiai (iš kairės): Jonas Trinkūnas, Viktoras Kemeraitis ir  Povilas Sigitas Krivickas 1954 metais. Autoriaus asmeninio albumo nuotr.

Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt

Prieš keletą savaičių bičiulis marijampolietis Viktoras Kemeraitis atsiuntė nuotrauką, kuri mintis sugrąžino į 1954 metus.

Tą vasarą mus palietė pasaulinis įvykis – pilnas Saulės užtemimas, kuris ilgiausiai (net tris minutes) buvo matomas iš Marijampolės. Jį pro aprūkytus stiklus stebėjome ir mes, trys neišskiriami draugai, tada dar moksleiviai. Tąmet mes visi drauge pramokome fotografuoti ir ryškinti juosteles bei spausdinti nuotraukas, bet mūsų aparačiukai buvo per silpni fiksuoti užtemdytą tolimąjį Saulės diską. Bėgo metai, o mūsų draugystė nenutrūko, nors ir išsiskyrė keliai pagal profesijas ir pomėgius. Jonas Trinkūnas (1939 – 2014) daug nusipelnė tautos kultūrai, kaip etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis. Viktoras Kemeraitis (g. 1940) – patyręs statybų inžinierius, įsteigęs bendrovę „Vidara“ ir jai ilgus metus vadovaujantis. Povilas Sigitas Krivickas g.1938), savo profesija pasirinkęs žurnalistiką, ir, prisimindamas jaunystės posmavimą, palydėjo šią nuotrauką eiliuota sentencija apie draugystę.

Likimo trejybė – tai jūsų draugai,

Kaip sakė išminčius protingas,

Vienų, tarsi valgio, reikės būtinai,

Antri – lyg vaistai, reikalingi.

Treti, it nelaukta nykioji liga,

Prilips kaip dygliai varnalėšos.

Nekeiki likimo, ką duos – to gana,

Tegul neišmanėliai plėšos.

Keistai mąstė kitas gudročius

Ir žmones savaip padalino:

Sočiais, alkanais ir besočiais

Jisai bendraamžius vadino.

Bet atmainą maga primint dar vienos

Gyvenime esant draugystės –

Gražios, įdomios ir tvirtos,

Kuriai bus nelemta nuvysti.

Juk būna – jaunystės draugai

Išsiskiria lemiant likimui,

Bet lieka širdy neramioj amžinai

Brangiausieji prisiminimai.