Povilas Sigitas Krivickas, Nida, www.voruta.lt

Jau daugelį metų mus sieja maloni pažintis su fotografu, gintaro kolekcininku ir muziejininku Kazimieru Mizgiriu, gyvenančiu ir dirbančiu Nidoje.  Įspūdingą gintaro inkliuzų rinkinį sukaupęs  Kazimieras Mizgiris sulaukė pelnyto įvertinimo už savo unikalius pasiekimus.  Ištirtas prieš milijonus metų medžių sakuose įklimpęs voras kolekcininko garbei pavadintas lotyniškai Sosybius mizgirisi. 

„Neprisimenu, kur ir kaip šis gintaras pateko man į rankas. Jį nušlifavus atsivėrė spalvų grožybė, vidaus sandara – sakuose įklimpusį vorą gamta užkonservavo. Medis sutrūnijo, sakai sukietėjo, miškus užliejo jūra, bangų nugludintas gintaras išmestas į krantą“, – pasakojo  Kazimieras.  Su žmona Virginija gintaro meno galerijas Vilniuje ir Kuršių nerijoje įkūręs, o pernai ir muziejų Nidoje atidaręs K. Mizgiris pagaliau tapo ypatingai pagerbtas. Nuo šiol jo pavardė bus minima geologijos literatūroje, kataloguose, vadovėliuose, minint atrastą nežinomos rūšies vorą.

„Kad liktų ir po mūsų“

Privatus Mizgirių šeimos muziejus Nidos centre, Naglių gatvėje, atvertas praėjusią vasarą. Tačiau dar yra nuolat tobulinamas. Savo pasakojimą Kazimieras Mizgiris pradeda nuo pastato istorijos: 1940 metais statytame name veikė Karaliaučiaus srities jaunimo namai. Kurdami muziejų Mizgiriai paliko autentiškas detales – ties balkiais išsaugojo istorinius jaunimo įrašus su pamokymais: „Jei geriate alų – geriau gerkite namuose, ne knaipėje“; „Jei neturi ką pasakyti – geriau patylėk“. Mizgirių šeima yra sukaupusi didelę gintaro ir jo meno dirbinių kolekcijas. „Suvokėme, kad tas kolekcijas turime tvarkyt taip, jog pagarbiai liktų ir po mūsų. Taip kilo mintis, kad reikia įsigyti pastatą rimtoje vietoje, – pasakojo Virginija Mizgirienė. Šeima kreipėsi į garsius projektuotojus iš JAV, kūrusius ne vieno muziejaus koncepciją. Kartu dirbo apie pusantrų metų, projektas kainavo, kaip teigia Mizgiriai, „didelius pinigus“.

Iš Juodkrantės gintaro lobio. Povilo Sigito Krivicko nuotr.

Muziejaus kūrėjai išskirtinius gintarus ir dirbinius įsigijo dalyvaudami meno parodose, aukcionuose, atsigabeno keliaudami po Meksiką, Dominiką, Kiniją, kitas pasaulio šalis. Tarp jų yra nemažai itin vertingų gintaro inkliuzų. Interjere ryškėja pagrindinė Mizgirių muziejaus koncepcija: rodomas prieš 50 milijonų metų augusių gintarmedžių sakų, virtusių fosilijomis, kelias iš gamtos į kultūrą. Antrajame aukšte – juvelyrikos meistrų sukurti gintaro papuošalai, K. Mizgirio užfiksuoti unikalūs ir įspūdingi Kuršių nerijos vaizdai. Inkliuzuose matomos musių, bičių, laumžirgių, peteliškių, kirminų liekanos. Jos rodo, kad vabzdžiai bandydavo vaduotis iš nelaisvės. Inkliuzai su jų kojelėmis, sparnais įdomūs, bet vertingesni yra tokie, kuriuose matome visus gyvius. Būtent toks inkliuzas eksponuojamas Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijoje. Šeimos rinkinys sudomino jų bičiulį iš Vokietijos – Hamburgo universiteto Geologijos ir palentologijos muziejaus bendradarbį Jörgą Wunderlichą. Pažvelgęs į gintarą su voru pro mikroskopą, mokslininkas apsidžiaugė – tokių gyvių inkliuzuose jis dar nebuvo regėjęs.

Senas vasarnamis ir technikos pažanga

Kazimieras Mizgiris sužinojo, kad gintare sustingo ne bet kokios, o mokslininkų dar neaprašytos vorų giminės atstovas. Jörgas Wunderlichas nusprendė pasauliui nežinomą vabzdį pavadinti ne savo, o unikalaus inkliuzo atradėjo ir savininko nidiškio vardu – Sosybius mizgirisi. Po kurio laiko Hamburgo universitetas Kazimierui Mizgiriui atsiuntė oficialią pažymą, kad šis voras ištirtas, aprašytas mokslo literatūroje, nuo šiol visose enciklopedijose bus vadinamas jo vardu. Nidiškis gintarininkas šią garbę vertina filosofiškai: „Žmogaus būtis – laikina ir trapi. Malonu jausti, kad tavo pavardė galbūt nepranyks ir po mirties. Dar įdomiau gyvam esant žinoti, kad ją išsaugojo kažkoks prieš dešimtis milijonų metų gyvenęs, į sakus įklimpęs voriukas“.

Atnaujintame Nidos  vasarnamyje įsikūrė  Mizgirių gintaro muziejus. Povilo Sigito Krivicko nuotr.

Žinomas ir kaip fotomenininkas Kazimieras Mizgiris prieš keturiasdešimt metų į gintarų pasaulį pasinėrė kartu su žmona Virginija – bendražyge, kurios patarimų įdėmiai klausosi visą gyvenimą. Taip buvo ir steigiant privatų muziejų Nidos centre. Šis pastatas su išlikusiomis unikaliomis medžio detalėmis – saugoma kultūros paveldo vertybė. Mizgirių muziejuje gintarai pristatomi įvairiomis meninėmis priemonėmis, istorinės žinios perteikiamos įtaigiai ir šiuolaikiškai. Ypač pagavus yra iš lenktų plazminių ekranų sudarytas interakktyvus pasakojimas apie gintaro kilmę ir vietą žmonijos kultūroje. Ratu slenkančius vaizdus pristato pats muziejaus įkūrėjas Kazimieras Mizgiris. Interaktyvi ekspozicija vaizdais ir garsais atspindi gintaro kelią nuo prieš milijonus metų iš medžių varvėjusių sakų iki fosilijų. Ekranuose slenka vizualizuotos sakmės apie gintarų kilmę, jų formas, atspalvius, susidarymą, gavybos būdus, reikšmę žmonijos civilizacijai ir kultūrai.  Gintaro gabalėliai gali būti ne tik prekė ar suvenyras. Jis tampa tinkamas gaminti kosmetikos net gėrimų ar maisto komponentams. Gintaras domina ir stebina tiek mus, tiek ir svečius iš užsienio. Todėl  Valstybinio turizmo departamentas dar 2014 metais nusprendė pradėti projektą Pasaulinis gintaro kelias. Nuo šiol jo svarbi stotis ir Lietuvoje, Kazimiero bei Virginijos Mizgirių Gintaro muziejuje Nidoje.

Gamtos ir laiko dovanos

Visą ekspoziciją lydi interaktyvūs Kazimiero Mizgirio pasakojimai ir fotografijos iš Nidos. „Gamta ir laikas – du didžiausi alchemikai, milijonus metų trukusio alcheminio eksperimento metu iš paprastų medžio sakų sukūrė nepaprastą elementą. Jie kaitino ir vėsino sakus, svilino juos saulės ir mėnulio šviesoje, skandino vandeny, slėgė po žeme, gludino smiltimis, oksidavo, polimerizavo, hidratavo, dehidratavo, pjudė mikroorganizmais, maišė su žemėmis, vandeniu, oru, ugnim, augalais, net gyvūnais. Gintaras tonuotas trimis šimtais atspalvių. Daug? Neįtikėtinai. Jis skaidrus ir drumstas, pusiau skaidrus, pusiau drumstas, vienspalvis, dvispalvis, daugiaspalvis, raštuotas“, – muziejaus lankytojams pasakoja ekspozicijos kūrėjas. Vaizdo projekcijos atkuria ir Neringos gimimo istoriją. Išties ši vaizdo projekcija buvo sudėtingiausias darbas.

Hamburgo universiteto sertifikatas K.Mizgiriui, kad voras pavadintas jo vardu.  Mizgirių muziejaus nuotr.

Per 30 metų gabalėlis prie gabalėlio iš Juodkrantės ir Nidos surinkta unikalių eksponatų kolekcija. Didžiausias muziejaus gintaro gabalas sveria 3 kilogramus 820 gramų. Turima vertingų poros, pusantro ir vieno kilogramo gintarų, sukaupta turtinga inkliuzų kolekcija. Viename iš jų – unikalus sraigės kiautelis, kitame įkliuvęs driežas ir, žinoma, voras Sosybius mizgirisi. Gausios senovinių gintaro dirbinių ir gintaro lašų kolekcijos. Rekonstruoti Juodkrantės lobio archeologiniai gintaro papuošalai ir amuletai grąžinti ten, iš kur buvo išvežti prieš daugelį metų. Surinkta įvairiausių gintaro spalvų kolekcija: mėlyno, balto, žalio, geltono, skaidraus. Muziejaus ekspoziciją vertingais eksponatais papildė Hamburgo universiteto geologijos paleontologijos instituto profesoriaus Wolfgango Weitschato dovanota pasaulio šalių fosilinių sakų kolekcija. Į tarptautinį projektą Gintaro kelias, kurio maršrutas tęsiasi per visą Europą, įtraukta galerija bei Gintaro kelio lauko ekspozicija Nidoje. Muziejuje galima išvysti ir unikalų, kaip sako ekspozicijos kūrėjas, tik kartą per 600 metų randamą gintaro gabalą. 3820 gramų sveriantis gintaras buvo rastas ties Danija. Vėliau įsigytas aukcione.   Kazimieras Mizgiris yra sukaupęs ir autentišką fotoaparatų kolekciją.

Praėjusiais metais Kazimieras ir Virginija Mizgiriai buvo įvertinti Kultūros ministerijos ženklu. Šeima įkūrė Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarė keletą galerijų. 2021-aisiais K. Mizgiriui buvo suteiktas Neringos garbės piliečio vardas už nuopelnus ir pastangas garsinant Kuršių neriją, pasitelkus fotografijos meną, parodinę, leidybinę, muziejinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.