J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kauno širdyje pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Dabartiniu adresu Rotušės a. 27 veikusį knygyną įsteigė garsusis kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934).

Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų steigti knygynus. Lietuviškų knygynų steigėjai ir savininkai buvo įvairių profesijų, skirtingos socialinės padėties, pasaulėžiūros ir išsilavinimo žmonės. Dažnai tai buvo žinomi visuomenės, kultūros ir meno veikėjai. Todėl nenuostabu, kad tarp pirmųjų steigėjų buvo ne tik J. Naujalis, bet ir kitos ryškios to meto figūros: Povilas Višinskis (1875-1906), Povilas Vileišis (1851-1926), Šlapelių šeima ir kiti.

Kaip jau buvo įprasta tokioms įstaigoms, J. Naujalio knygyne rinkosi lietuvių inteligentai ir čia svarstė visuomenės, švietimo ir kitus gyvenimo klausimus. Dažnai tokiuose knygynuose už prekystalio dirbo patys savininkai arba jų šeimos nariai. Žinoma, kad „Vilniaus žinių“ knygyno ir spaustuvės finansavimo reikalus tvarkė P. Vileišio žmona Alina (1866-1930). O J. Naujalio knygyne prekiavo kompozitoriaus žmona Monika (1873-1959).

Knygyne buvo prekiaujama knygomis, periodika, gaidomis, muzikos literatūra ir t.t. Prekės buvo įsigyjamos užsienio leidyklose ir spaustuvėse, iš Vilniaus, Seinų, Tilžės ir kitų vietų leidėjų. 1908 m. knygynas turėjo daugiau kaip 1100 pavadinimų spaudinių, 1911 m. – apie 1400. Laikraščius gatvėse platino Naujalių samdyti pardavinėtojai.

1909-1911 m. pastebimas lietuviškų knygynų atoslūgis. Tai nulėmė bendras prislėgtumo jausmas ir visuomenės nuovargis, ypač susikaupęs po naujų carinių suvaržymų. Naują varžymų bangą sukėlė 1905-1907 m. revoliuciniai įvykiai. Per tuos keletą metų dėl įvairių priežasčių užsidarė net žymesni knygynai. Ši banga nusinešė ir J. Naujalio knygyną.

Kalbėta, jog knygynas didele dalimi veikia iš idėjos ir jo veikloje yra mažai sėkmingos komercijos. Kiti kalbėjo, kad žmonės knygyną aplenkia dėl aukštų kainų, negebėjimo atliepti skaitytojų poreikių, vengimo taikyti nuolaidas lojaliems ir daugiau perkantiems klientams. Aptinkama įvairi informacija, kada tiksliai užsidarė knygynas, varijuoja tarp 1910 ir 1912 m. Varijuoja ir informacija, kada tose pačiose patalpose savo knygyną atidarė leidėjas Antanas Petronis (1887-1941).

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.