Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas

Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas,  Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti galią ir įtaką.

O ar žinojote, kad prieš 480 metų, 1544 m. spalio 22-ąją Žygimantas Augustas (1520-1572) iškilmingai įžengė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių ir jame apsigyveno kaip Lietuvos didysis kunigaikštis? Taip simboliškai buvo pademonstruotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirumas nuo Lenkijos Karalystės ir bent jau formalus nepavaldumas Lenkijos karaliui.

Bet apie viską iš pradžių.

Lietuvos didikų grupė jau senokai reikalavo didesnio kunigaikštystės atsiribojimo nuo Lenkijos Karalystės. Jie jau keletą metų skundėsi, jog didysis kunigaikštis per mažai gyvena Lietuvoje. Jam reziduojant Krokuvoje ir nesant valdovo dvaro Vilniuje, lenkai galėjo daryti poveikį ir kištis į Lietuvos reikalus.

1544 m. rudens Bresto Seime buvo sprendžiama nemažai svarbių valstybės klausimų, susijusių su dvasininkų žemėvaldos mokesčiais, pareigūnu skyrimu, LDK ūkiu ir iždu. Žygimanto Augusto tėvas, tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467-1548), sprendė ir šį didikų iškeltą klausimą.

Valdovas atsižvelgė į pageidavimą ir jam kilo idėja sustiprinti LDK atskirumą pavedant valdyti Lietuvą 23 metų amžiaus sūnui Žygimantui Augustui. Idėja tiko ir didikams. To norėjo ir pats sūnus, kandidatūrą parėmė ir Radvilos. 1544 m. spalio 6 d. Breste Žygimantas Senasis pasirašė aktą, kuriuo LDK perdavė valdyti sūnui.

Jaunasis valdovas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (magnus dux Lithuaniae), o Žygimantas Senasis – aukščiausiuoju Lietuvos kunigaikščiu (supremus dux Lithuaniae). Nors Žygimantas Augustas Lietuvą valdė tik joje nesant tėvui, turėjo nemažą įtaką: jis disponavo savarankišku valdovo teismu, galėjo skirti visus pasaulietinius ir dvasinius pareigūnus, savo reikmėms galėjo naudoti didžiojo kunigaikščio domeną. Visi dokumentus Žygimantas Augustas tvirtino savo antspaudu.

Visgi užsienio politiką sūnus turėjo vykdyti tardamasis su tėvu. Taip pat Žygimantas Senasis išlaikė LDK iždo priežiūrą, kasmet sūnui išmokėdamas po 18000 kapų grašių ir skirdamas papildomai 8000 auksinų dviejų šimtų žirgų išlaikymui.

Nuo 1544 m. spalio LDK turėjo atskirą ir nepriklausomą valdovą. Faktiniu Lenkijos valdovu Žygimantas Augustas tapo tik po tėvo mirties 1548 m. Iš pradžių jis priešinosi LDK unijai su Lenkija, mat tikėjosi savo įpėdiniams palikti sostą. 1569 m. įvykus Liublino unijai, valdžioje įsitvirtinęs Žygimantas Augustas be rinkimų savaime tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus meno rinkinyje saugomą 90×70 cm dydžio Žygimanto Augusto portretą XX a. 3 deš. nutapė Jonas Janulis (1888-1973). Žygimanto Augusto valdymo laikais nukaltos monetos taip pat yra saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Atkreipkite dėmesį į monogramas „SA“ – Sigismund Augustus.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.