Radijo stotį Vatikano soduose pastatė Guglielmo Marconi, žinomas mokslininkas, vienas iš radijo išradėjų, kuris darbo ėmėsi jau 1929 vasarą. Stotis Vatikano viduje užtikrino popiežiaus laisvę kreiptis į visus pasaulio katalikus, taip pat gyvenančius nuošaliose vietose arba kraštuose, kuriuose Bažnyčios gyvenimas buvo suvaržytas. Sava, nuo kitų jėgų ir įtakų nepriklausoma radijo stotis taip pat buvo būdas pabrėžti ir pačios valstybės nepriklausomumą.

Per pirmąją transliaciją popiežius Pijus IX kalbėjo lotyniškai. Jis perskaitė kreipimąsi į „visas tautas ir kiekvieną kūrinį“.

Per keletą kitų metų Vatikano radijas tapo tarptautiniu. Pirmoji redakcija darbavosi italų kalba, bet dar tais pačiais 1931 metais pirmą sykį transliuota prancūzų kalba, 1934 metais sukurta programa ispanų kalba, 1937-aisiais – vokiečių ir anglų kalbomis, 1938-aisiais pradėjo darbuotis lenkų redakcija, o 1939-aisiais – vengrų ir ukrainiečių. 1940-ųjų metų sausį pirmą sykį transliuota laida portugalų kalba, o lapkričio 27-ąją – lietuvių kalba. Vėliau programų skaičius išaugo dar kelis kartus.

Nors „Vatikano radijo“ misija išlieka tokia pati – būti popiežiaus balsu, skleisti krikščionišką žinią, priartinti Šventąjį Sostą prie tolimiausių katalikų bendruomenių, šio radijo prigimtis ir darbo pobūdis labai evoliucionavo. Tai lėmė besikeičianti geopolitinė ir dvasinė situacija pasaulyje ir, antra vertus, technologijų pažanga: „Vatikano radijo“ žinios skleidžiamos ne vien radijo bangomis, bet ir per interneto portalus, socialinių tinklų paskyras, jos yra praturtinamos televizijos transliacijomis ir video reportažais. Instituciniu požiūriu šiandien „Vatikano radijas“ yra integrali Komunikacijos dikasterijos dalis. (RK / Vatican News)

https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2019-02/vatikano-radijo-stoties-metines.html