Antanas Rimantas Šakalys – grafikas, visuomeninės opozicinės organizacijos FILOP įkūrėjas

“Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Lemontas, www.voruta.lt

Praėjusių metų spalio 30 d. netekome žinomo Lietuvoje ir išeivijoje grafiko, visuomenininko, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) bei Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ nario Antano Rimanto Šakalio. Tų metų lapkričio 6 d. popietę Lemonte, Pasaulio Lietuvių Centre (PLC), po LB Lemonto apylinkės Socialinių reikalų skyriaus vedėjo inžinieriaus Rimanto Dirvonio trečiadieniais organizuojamų istorinių filmų peržiūros, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ narys inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis  šių popiečių lankytojus pakvietė tylos minute pagerbti Antano R. Šakalio atminimą bei prisiminti menininko kurtų suvenyrinių vokų serijas ir susipažinti su jo visuomenine  veikla.

Filatelistų draugijos “Lietuva” prezidentas inžinierius Jonas Variakojis (kairėje) ir grafikas Antanas R. Šakalys. Nuotrauka iš asmeninio Jono Variakojo archyvo

A. R. Šakalys baigė Maskvos kinematografijos institutą, dirbo kino studijoje, daug nuveikė grafikos, knygų iliustravimo, tapybos, ekslibriso, dizaino, estampo bei suvenyrinės filatelijos srityse. Kaip buvo rašoma Lietuvos dailininkų sąjungos pranešime, jį ypač išgarsino nuo 1979 m. kuriamos suvenyrinių vokų serijos, pasakojančios mūsų krašto istoriją. Beje, 1983 m. išleistų vokų „S. Darius ir S. Girėnas“ tiražas pasiekė per du mln. šešis šimtus tūkst. egzempliorių. Pasak Liudo Pociaus, savo mažųjų formų grafika A. Šakalys įrodė, kaip plačiai galima išplėsti „ribotų galimybių“ horizontus tradicinį pašto voką, atviruką, ženklą, net antspaudą paverčiant valstybės įvaizdžio ambasadoriumi. Dailininko darbuose perteikiamos patriotiškumo, pilietiškumo, tautiškumo idėjos, unikaliu menininko žvilgsniu atskleidžiamos Lietuvos mokslo, istorijos ir kultūros temos. Jam ypač svarbi buvo istorinė tautos atmintis, jo kūryboje aiškiai juntamas pasididžiavimas savo tauta, jos žmonėmis, istorinėmis asmenybėmis, kūrusiomis savo valstybę.

Antanas Šakalys (kairėje) ir Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Nuotrauka iš asmeninio Rimanto Kunčo-Žemaitaičio archyvo

A. R. Šakalys nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ narys, Lietuvos filatelinės opozicijos visuomeninio judėjimo FILOP internete įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys. Dailininkas apdovanotas Sausio 13–osios atminimo medaliu (2004 m.), LLKS ordinu „Už Tėvynės laisvę“ (2008 m.), 1941 m. Birželio sukilimo medaliu (2016 m.). Išleisti keturi suvenyrinių vokų (per 2000 vokų), antspaudų bei lipdukų katalogai.

Antanas Šakalys (stovi) savo namuose supažindina su suvenyrinių vokų gamyba. Šalia – Gabija (sėdi), Aira ir Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Nuotrauka iš asmeninio Rimanto Kunčo-Žemaitaičio archyvo

Praėjusiais metais atsiminimais apie menininką su “Dirvos” skaitytojais dalijosi Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ prezidentas inžinierius Jonas Variakojis ir draugijos narys inžinierius Rimantas A. Kunčas-Žemaitaitis.

Jonas Variakojis. Dailininką Antaną Šakalį pažinojau ir su juo bendravau 25–erius metus. Jis žavėjo savo erudicija, draugiškumu, kuklumu bei visuomet buvo paslaugus. Diskutuojant jokia tema jam nebuvo svetima. Jo suvenyrinių vokų serijose pristatomi garsūs Lietuvos žmonės, istoriniai ir politiniai įvykiai, subtiliai pajuokiama komunistinė sistemą ir jai tarnaujantieji.  Prieš mirtį Antanas buvo parengęs didelės apimties leidinį apie savo kūrybą tikėdamasis pats jį platinti. Antanas Šakalys artimai bendradarbiavo su lietuviais filatelistais Lietuvoje ir Amerikoje, buvo kelių filatelistų leidžiamų žurnalų viršelių ir iliustracijų autorius.

Antano R. Šakalio sukurti suvenyriniai vokai. Nuotraukos iš Rimanto Kunčo-Žemaitaičio kolekcijos

Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Kaskart atvykęs į Lietuvą su Antanu susitikdavau Vilniuje, Gedimino pr., šalio Centrinio pašto esančioje kavinėje “Post Scriptum”, kur kiekvieno ketvirtadienio popietę filatelistai, Antano įkurto Diskusijų klubo nariai, rinkdavosi tradiciškai išlenkti po taurę konjako ir pasidalyti paskutinėmis naujienomis filatelistikos pasaulyje bei politikoje. Paskutinį kartą lankantis Lietuvoje svečiavomės su šeima jo namuose, kur buvome pakviesti pasivaišinti, pasak Antano, ypatinga, kas ketvirtą dieną jo verdama sriuba. Antanas Šakalys tądien, kaip įprasta, išskirtinį dėmesį rodė dukterims – neslėpė savo įsitikinimų, supažindino su suvenyrinių vokų gamyba. Jauni žmonės jam visada imponuodavo – tarsi jautė malonią pareigą įvesti juos į jam artimą meno pasaulį. Didesniąją vienintelio jo kambario dalį užėmė spausdinimo aparatai, meno dirbiniai, paveikslai, fotografijos, tačiau buitis jam buvo taip mažai reikšminga, kad pasivaišinti penkiems žmonėms jo namuose nepakako lėkščių.  “Pirmos valgys merginos”, – nuotaikingai mostelėjęs ranka klausimą išsprendė Antanas.

Antanas buvo unikalaus humoro, labai nuoširdus ir įdomus pašnekovas. Beje, vieno susitikimo metu diskutuojant dėl jo darbuose pateikto J. Dlugošo propaguojamo mūsų valstybinį ženklą sudarančio vienodų kryžminių Dvigubo kryžiaus (mėlyname dugne auksinės spalvos), turėjau galimybę prisidėti jo darbuose atkuriant karališkųjų spalvų, raudoname dugne baltą, Dvigubą Apaštališkąjį kryžių, kurio apatinė kryžmine ilgesnė už viršutinę. Tokį Dvigubą kryžių galime matyti Lietuvos karalių vėliavose bei majestotiniuose atspauduose esančiame Vytyje. Antanui ypatingai rūpėjo Lietuvos karalystės klausimas, drąsiai pasisakydavo prieš žydų, lenkų išpuolius, ta tema yra išleidęs ne vieną voką, dėl ko buvo įsigijęs nemažai priešininkų.