Nuotraukoje iš kairės: Lina Leparskienė, M. Jakulytė-Vasil, Rasa Kalinauskaitė, Kazys Matačiūnas, Gintaras Abaravičius. Trakų viešosios bibliotekos nuotr.

Rasa Kalinauskaitė, Irena Jocienė, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, www.traku-zeme.lt

Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga apie Trakų mieste gyvenusią žydų bendruomenę „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“, kurią išleido Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Knyga skirta Trakų miesto žydų atminimui – tai bandymas grąžinti bent dalį atminties skolos bendruomenei, kurios istorija šiame mieste siekia 500 metų ir kuri buvo išžudyta 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške kartu su Rūdiškių, Aukštadvario, Onuškio, Žydkaimio ir Lentvario žydais.

Šis istorijos klodas buvo trinamas iš atminties tiek nacistinės, tiek sovietų okupacijos metais, o ir laisvoje Lietuvoje ilgokai nesusilaukė deramo dėmesio, pernelyg nekritiškai priimant teoriją, keliais šimtmečiais „pavėlinusią“ žydų įsikūrimą Trakų mieste.

Knygoje populiariai pateiktos iš mokslinių publikacijų, atsiminimų ir archyvinių dokumentų surinktos žinios sudaro įvairialypį bendruomenės portretą laike – nuo XVI amžiaus pirmosios pusės, kai, kaip parodė istorikė dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, žydai jau gyveno Trakuose ir turėjo 1533 m. į Lietuvos Metriką įrašytame teismo sprendime paminėtą sinagogą, iki sunaikinimo naciams okupavus Lietuvą.

Apie bendruomenės sunaikinimą, kuris kelia ir skaudų kolaboravimo su okupantais klausimą, sužinome iš archyvinių raštų ir liudijimų, tarp kurių – ir aukšto to meto policijos pareigūno apklausose užfiksuotas pasakojimas. Knygoje pirmą kartą lietuviškai skelbiamas 1941 m. rugsėjo 30 d. nužudytų Trakų miestiečių žydų sąrašas. Greta – Trakų apskrities teritorijoje gyvenusių žydų gelbėtojų sąrašas, sudarytas remiantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus darbuotojų pateiktais duomenimis.

Atskiri knygos skyreliai pasakoja apie 1966 metais nugriautą paskutiniąją Trakų sinagogą, kurios likimas liudija apie prieš žydus nukreiptą sovietų režimo politiką, bei senąsias Trakų žydų kapines, kuriose atpažįstame ir antkapinius paminklus žmonių, minimų 1954 m. žydų išeivių išleistoje knygoje.

Renginyje dalyvavo istorikė Milda Jakulytė-Vasil, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius, kultūrinės veiklos vadybininkė, knygos autorė Rasa Kalinauskaitė bei leidybos įmonės „Kriventa“ vadovas Kazys Matačiūnas.

R. Kalinauskaitė pradėjo pokalbį atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo Kalėdų laukimo laikotarpiu knyga ypač svarbi bendruomenei, kaip Trakų savitumą, religijų gausą, jų šaknis atskleidžianti istorija. Autorė pristatė knygos kūrėjų kolektyvą, papasakojo, kaip gimė idėja parašyti šią knygą. Už pagalbą rengiant knygą ir teksto redagavimą dalykiniu požiūriu knygos leidėjai dėkojo istorikei Mildai Jakulytei-Vasil ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei, kuri iš hebrajų kalbos išvertė paaiškinimus po nuotraukomis, transliteravo 1941 m. rugsėjo 30 d. nužudytų Trakų miestiečių žydų vardus, padėjo pateikti žydų kultūros, religijos, istorijos terminų paaiškinimus.

Istorikė M. Jakulytė-Vasil pasidžiaugė kokybiškai išleista knyga, pabrėžė, kaip svarbu domėtis žydų tautos istorija, kaip tai pakeitė paties miesto suvokimą, papildė atminties trūkumus, atskleidė ant pastatų paliktus ženklus. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius atkreipė dėmesį į knygos kaip atminties paveldo išsaugojimo svarbą. Pasidalijo mintimis apie prarastus ir išlikusius istorinius pastatus. Knyga tapo leidiniu, eskizu, kuris rodo, kad reikia eiti toliau, tikslinti ir pildyti, atstatyti sunaikintą atmintį.

Renginio metu buvo kalbama ir diskutuojama apie tai, kaip galima būtų įamžinti žydų tautos palikimą, atminties išsaugojimą Trakų mieste.

Visiems renginio dalyviams buvo padovanotos knygos „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“ su autorių autografais bei įmonės „Kriventa“ išleisti kalendoriai.

Knygos leidybą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.