Liucijos Citavičiūtės knyga. Raimundo Kaminsko nuotr.

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, Vilnius, www.voruta.lt

2025 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citavičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos knyga. Kristupas Danielius Hasenšteinas. Nusidavimai švento kariavimo“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024) pristatymas.

Rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono Kristijono Danieliaus Hasenšteino (1756-1821) aprašyta Napoleono karo, visa jėga persiritusio per Prūsiją, istorija išsiskiria itin vaizdžia ir taisyklinga lietuvių kalba, turi ir grožinio kūrinio elementų. Anuomet ši knyga atliko lietuvių tautos švietimo ir ugdymo misiją. „Nusidavimai švento kariavimo“ yra pirmoji lietuviškai parašyta istorijos knyga. Knygos turinys iki šiol nebuvo tirtas, čia ji skelbiama pirmą kartą. Šiandien yra žinomas vienintelis egzempliorius Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje Rygoje.

Kristijonas Danielius Hasenšteinas – rašytojas, poetas, lietuvių raštijos populiarintojas, liuteronų kunigas gimė 1756 m. vasario 13 d. Nemerkiemyje (Gumbinės aps.), kurį vokiečiai vadindavo Nemersdorf (dabar Majakovskoje). Mokėsi Įsruties vidurinėje mokykloje. 1772 m. spalio 16 d. įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Baigęs universitetą, 1778-1792 m. buvo Būdviečių precentoriumi, o 1792 m. kovo 30 d. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dirbti Piktupėnų parapijoje.

Kristijonas Hasenšteinas save vadino „viernu lietuvių prieteliu“ ir įnešė nemenką indėlį į lietuvių literatūrą.

1813 m. buvo išspausdinta jo 12 puslapių brošiūra „Landšturmo giesmė“, kurioje buvo dvi dainos: „Pasipūtęsis svieto pergalėtojis“, pašiepianti Napoleoną, ir „Eime, ginkime tėviškę“, raginanti atsarginius kareivius stoti į kariuomenę. 1814 m. buvo išleista jo 98 puslapių knyga „Nusidavimai švento kariavimo…“ – trumpa Napoleono karų istorija, viena pirmųjų pasaulinės  istorijos knygų lietuvių kalba.

1818 m. buvo išleista Kristijono Hasenšteino išversta iš vokiečių į lietuvių kalbą 164 puslapių reformacijos istorija „Kaip krikščioniška viera bei bažnyčia sugadinta…“ Tituliniame jos lape pažymėta: „Lietuvininkams išguldyta vierno jų prietelio, juos pribudint norinčio, kad šviesybėje pasielgtų“.

1822 m. valdžios pavedimu jis išvertė į lietuvių kalbą medicininės pagalbos 24 puslapių instrukciją „Pamokinimas, kaip tie, kurie pamirusiems prilygsta…“ Be to, jam priskiriamas vertimas 24 puslapių brošiūros „Ką paženklin tuo du žodžiu Landšturmas ir Landverė?“, 1813 m. išleistos Gumbinėje.

Nuo 1819 m. Kristijonas Hasenšteinas buvo vienas Liudviko Rėzos padėjėjų ir bendradarbių, perredaguojant ir leidžiant Biblijos IV leidimą (1824). Prie šio darbo vėliau prisidėjo ir jo sūnus, Tilžės lietuvių bažnyčios kunigas Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas (1786-1830).

Kristijonas Hasenšteinas rinko lietuvių liaudies dainas Piktupėnų apylinkėje ir jas atidavė Liudvikui Rėzai. Pastarasis iš jų 18 dainų pateikė savo dainyne, o kitos liko jo archyve, jos išspausdintos tik XX a.

Kristijonas Hasenšteinas mirė 1821 m. gruodžio 17 d., o palaidotas buvo Piktupėnuose.