Birželio 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatyta žymaus Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, advokato Antano Juknevičiaus (1903–1905) knyga „Atsiminimai“ (Vilnius, 2016). Knygą sudarė jo dukra architektė Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, spaudai rengė ir išleido Lietuvos nacionalinio muziejaus Leidybos skyrius, redaktorė Daiva Stakišaitienė, serijos dailininkas Arūnas Prelgauskas, maketuotoja Virginija Lapušauskienė. Knygos sutiktuvėse dalyvavo senieji vilniečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, Vilniečių ainių klubo nariai. Knygą pristačiusi Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė žodį suteikė architektei Dainorai Juchnevičiūtei-Vaivadienei, kuri susirinkusiesiems papasakojo, kokį prisimena savo tėvą – advokatą A. Juknevičių. „Vorutos“ laikraščio leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius priminė šių atsiminimų svarbą, pažįstant Vilniaus krašto praeitį ir vertinant dabartinės Rytų Lietuvos politikos procesus. Istorikė dr. Nastazija Kairiūkštytė prisiminė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivius, paminėtina, kad šios gimnazijos auklėtinis buvo ir A. Juknevičius, atskleidė gimnazijos reikšmę lietuvybei Vilniaus krašte išlaikyti, Vilniaus miesto, o drauge ir Lietuvos istorijai.

A. Juknevičius 1925 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, o 1929 m. Vilniaus Stepono Batoro universitetą ir ėmė verstis advokato praktika. Jau mokydamasis gimnazijoje aktyviai reiškėsi lietuvių veikloje, ją baigęs dalyvavo įvairių lietuviškų organizacijų veikloje, dirbo lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“ lietuviškų mokyklų vizitatoriumi. Ypač svarbi jo veiklos dalis – darbas Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto advokatu, Lenkijos teismuose jis gynė per tūkstantį lietuvių bylų. 1926–1936 m. jis leido lietuvišką žurnalą jaunimui „Jaunimo draugas“. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus ir ten dalyvavo išeivijos lietuvių vilniečių organizacijų veikloje. Į Lietuvą sugrįžo 1994 m.

Irma Stadalnykaitė