Cirkliškių dvaro rūmai bei parkas

Jolanta Novopašinienė, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos narė, Juodšilių ,,Šilo“ gimnazijos lietuvių k. mokytoja, www.voruta.lt

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos nariai dalyvauja ilgalaikiame tęstiniame projekte „Lietuvos dvarų istorija ir kultūra“, kurį iš dalies finansuoja Amerikos lietuvių Cingų fondas. Esame aplankę beveik dvidešimt dvarų įvairiuose šalies regionuose. Kai kuriuose  dvaruose, kaip antai Pakruojo, Lukšių, Jašiūnų, Rokiškio ir kituose, dalyvaujame edukacinėse programose arba plačiau susipažįstame su to regiono įžymiomis vietomis. Taip atsitiko ir šį kartą, kai ankstyvą spalio rytmetį sąjungos nariai vėl smagiai būriavosi prie autobuso, aptarinėjo švietimietiškus reikalus ir laukė naujos kelionės po Švenčionių kraštą – medumi ir levandomis kvepiantį kraštą, kaip kad sakė gidė, lydėjusi ir pasakojusi mums apie Švenčionis, Paliesės dvarą, Mielagėnų bažnyčią, Cirkliškių dvarą. Ir vėl supratome, koks gražus mūsų kraštas ir kiek daug mes dar apie jį nežinome.

Taigi nuo pradžios….Visų pirma aplankėme Paliesės dvarą – rudeninio lietaus merkiamą, paslaptingą ir kupiną nepaaiškinamos ramybės. Gidės pasakojimo dėka sužinojome, kad  Paliesiaus dvaras mena dar XVII amžiaus laikus, kai grafas Tyzenhauzas čia įsigijo dvarą, o prie Kančioginos upelio tuomet puikavosi pirtelė, bravoras. Unikali savo kraštovaizdžiu ir paslaptinga įvairove pati gamta pašnibždėjo vietovės pavadinimą: tai, kas prie miškelio, „paliesiuje“. Taip ir gimė Paliesiaus vietovė, o jos centru tapo Paliesiaus dvaras.

Švenčionių miesto parkas

Pačių dvaro rūmų, deja, jau nebelikę. Ir dėl to kalti patys vietos gyventojai, nes 1956 m. dvaro rūmai, nors ir prastos būklės, bet dar stovėjo. Rūmų baigtį nulėmė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas. Nepaisant to, kad pačių rūmų jau nebelikę,  grožėjomės restauruotais likusiais pastatais – ekonomo namu, pasagos formos tvartu, ledaine, buvusių dvaro savininkų rūsiais ir kitais praeitį menančiais statiniais. Kalbant apie Paliesiaus dvarą, negalima nepaminėti senojo dvaro parko, kur auga klevai, uosiai, tuopos, liepos, kurios mena kelis šimtus metų. Parko puošmena – saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – 25 m. aukščio Paliesiaus ąžuolas. Taip pat natūraliai trykštančių vandenų fontanas, kurio skulptūra sukurta garsaus suomių skulptoriaus Jari Mannisto. Beje, šiame dvare gyveno vienas žymiausių Lietuvos dailininkų gydytojas Vincentas Smakauskas, kuris nutapė paveikslą „Steponas Batoras steigia Vilniaus universitetą“. Apie šį gydytoją, tapytoją mums mielai papasakojo Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Marijonas Savickas.

Vilniaus Arkikatedrą primenančią bažnyčią puošia V.Smakausko tapyti didingi paveikslai „Šv. Matas Evangelistas“, „Šv. Morkus Evangelistas“, „Šv. Lukas Evangelistas“, „Šv. Jonas evangelistas“, didįjį altorių puošia jo paveikslas „Šv. Jonas Krikštytojas“, presbiterijoje – „Jėzus Kristus Nukryžiuotasis“.

Atsisveikinę su svetinguoju Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigu Marijonu Savicku, vykome į Švenčionis – Nalšios žemės širdį. Švenčionyse aplankėme Visų Šventųjų bažnyčią,  vieną iš pirmųjų septynių Vytauto ir Jogailos pastatytų bažnyčių, kur mus svetingai sutiko bažnyčios kunigas ir papasakojo ne tik apie bažnyčią, Švenčionių miestelį, bet ir apie tai, kuo gyvena šio krašto žmonės, kuo džiaugiasi, o dėl ko širdį skauda…

Buvusiame Paliesiaus dvaro tvarto pastate įrengta ,,Pasagos“ koncertų salė

Apie Švenčionis pasakojanti gidė su pasididžiavimu pastebėjo, kad miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus miesto Lietuvoje nėra. Apžiūrėjome Nalšios muziejų, įkurtą 1945 metais. Nalšios muziejuje sukaupta daugiau kaip 52 000 eksponatų. Pagrindinis muziejaus tikslas – išsaugoti istorinės Nalšios žemės kultūrinį savitumą, istoriją bei tradicijas. Ko gero, vienas ryškiausių ir Švenčionių miestą garsinančių objektų – Švenčionių vaistažolių fabrikas, įkurtas dar 1883 m. Tai viena seniausių žolelių gamyklų Baltijos šalyse ir Europoje, dirbanti ir puoselėjanti tradicijas daugiau nei 139 metus.

Susipažinę su Švenčionimis, savo istoriją skaičiuojantiems nuo XV amžiaus, vykome į Cirkliškio dvarą – XIX amžiuje pastatytus rūmus, kuriuos supa įspūdingas, labai senų eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų parkas. Gidė pasakojo, kad dvare buvusi turtinga biblioteka, turėjusi retų knygų, kokių nebuvo Vilniaus universitete. Naudotis šia biblioteka iš Vilniaus atvykdavo žymus to Vilniaus universiteto istorijos prof. Joachimas Lelevelis. Dvare lankėsi dailininkas Jonas Rustemas ir kiti kultūros veikėjai. Po Antrojo pasaulinio karo Cirkliškio dvaro sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau joje įsikūrė žemės ūkio technikumas, dabar – Švenčionių profesinio rengimo centras.

Lietaus merkiamas Paliesiaus dvaro parkas

Cirkliškio dvaro parke atsisveikinę su Švenčionių kraštą įsimylėjusia gide vėl ir vėl supratome – nieko nėra gražesnio už gimtąjį kraštą. Pažinkime jį, mylėkime ir puoselėkime.

Nuoširdus ačiū Cingų fondo pirmininkui Jonui Vasiliauskui už nuolatinę paramą ir dėmesį RLMS veiklai bei mūsų nenuilstančioms, optimizmu trykštančioms organizatorėms Danguolei Sabienei ir Aldonai Kodytei už tai, kad ne tik suburia, palaiko, paguodžia, pataria, bet ir įkvepia ne tik patiems keliauti, bet ir savo mokiniams rodyti bei mylėti LIETUVĄ.

Nuotraukų autorė Rita Brazauskienė