Dokumentą pasirašė:
„Karalius Žygimantas (Sigismudus Rex)
Matas Vaina (Mateias Woina), Jo Karališkosios Didenybės notaras Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl

Punsko parapijos archyve yra saugomi 1597, 1600 ir 1606 m. Varšuvoje pasirašyti 3 karaliaus Žygimanto III dokumentai. Šį kartą apie antrąjį karaliaus dokumentą.

Antrasis karaliaus Žygimanto III Vazos dokumentas buvo parašytas 1600 metų vasario 23 dieną Varšuvoje. Tai pergamentas be karaliaus vardo pradžioje (turbūt ketinta jį įrašyti vėliau), be antspaudo ir net jo žymių. Manoma, kad šis aktas nebuvo Seimo patvirtintas ir neįgavo juridinės galios. Pergamento parametrai: aukštis – 21 cm (užlenkimai – 7 cm), plotis – 53 cm. Rašto raidės sulenkimuose išblukusios. Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „1600 metų vasario 23 dienos aktu Jo Šviesenybė Karalius Punsko bažnyčiai skiria kelis sklypus, suteikia teisę žvejoti ežeruose, kasmet – 500 zl.“

1600 metų karaliaus Žygimanto III dekrete pakartojamos pirmajame dokumente Punsko bažnyčiai suteiktos privilegijos, patvirtinamas parapijos steigimas bei dovanos bažnyčiai, užsimenama, kad beneficijos jai yra nepakankamos ir būtina jas išplėsti. Konstatuojama taip pat, kad 1597 m. dokumente nebuvo aiškiai apibrėžtos sklypo, kuriame stovi bažnyčia, ribos, kad reikia jas patikslinti. 1600 metų karaliaus Žygimanto privilegijoje kalbama, kad bažnyčios sklype ant kalvos stovi šventovės pastatas, klebonija ir kiti to meto klebonui priklausantys pastatai, taip pat mokykla. Sklypas iš vienos pusės siekia kelią, vedantį į Krzywesioło (dabar Kreivėnai) ir į miškų valdytojo dvarą (atrodo, Mockavą), iš kitos pusės – iki kelio, einančio iš miško į Senąjį Punską (!!!), dar iš kitos pusės – iki ežero ir upelio, kuris įteka į ežerą.

Šiame dokumente pirmą kartą istorijos šaltiniuose yra paminėtas ežero vardas. Kas įdomu, ne Punia jis vadinamas, o Punsko.
Punsko parapijos klebonui ir bažnyčios tarnams išsilaikyti bei bažnyčios liturginiams reikmenims įsigyti papildomai skiriama 50 lenkiškų florenų, kuriuos klebonui girininkas turi mokėti kasmet per Kalėdas.

Dokumente patvirtinami I privilegijoje minėti 8 valakai žemės Studencza kaime, 6 lietuviškų grašių mokestis nuo kiekvieno valako ir teisė kirsti medžius giriose. Kadangi dokumente yra minima mokykla, tai leidžia daryti prielaidą, kad tuo metu Punske galėjo būti bakalauras, kuris mokė vaikus skaitymo ir rašymo pradmenų. Prie upelio, įtekančio į Punsko ežerą, klebonui leidžiama pasistatyti malūną ir įrengti tvenkinį žvejybai. Malūnas ir tvenkinys šiuo dokumentu perduodami bažnytinei jurisdikcijai.
Labai svarbus, mano galva, yra įrašas apie Punsko mokyklą. Tai pirma užuomina apie šio krašto švietimą. Dokumente minimas mokyklos pastatas, tačiau nežinia, kiek ir kaip ši įstaiga veikė.