Liepos 11 d. Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką aplankė svečiai, svetur puoselėjantys lietuvišką žodį, kultūrą ir istoriją. Tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojamų lituanistinių studijų dalyviai – užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei Baltistikos centrų vadovai iš Airijos, Belgijos, Brazilijos, Graikijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ukrainos. Nacionalinė biblioteka jau ne vienus metus plėtoja bendradarbiavimą kviesdama šių kursų dalyvius apsilankyti bibliotekoje, diskutuoti mokytojams aktualiomis temomis, pasidalyti patirtimi, rūpimais klausimais, klausytis bibliotekos specialistų parengtų paskaitų.

Pasaulyje veikia daugiau kaip 240 lituanistinio švietimo mokyklų užsienyje, kurių tikslai – puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautinę tapatybę, pažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. Liepą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lituanistinės studijos, kuriose tobulinami ne tik lietuvių kalbos įgūdžiai, organizuojami didaktikos, ugdymo psichologijos mokymai, bet vyksta ir kūrybinės dirbtuvės. Jų metu siekiama atvykusius mokytojus ir dėstytojus plačiau supažindinti su Lietuvos kultūra, istorija, menu, tradicijomis, kurios, tikimasi, kūrybiškai įsilies į studijose dalyvaujančių mokytojų dėstomus dalykus, edukacines veiklas.

Nacionalinė biblioteka, kaip ir kasmet, pakvietė mokytojus diskutuoti ir tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu dalyvauti paskaitose, kurias skaitė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėjai, mokslininkai, taip pat dalyvauti ekskursijoje po parodą „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“.

Dr. Dalia Cidzikaitė dalijosi patarimais ir įžvalgomis apie lietuviškų komiksų skaitymą ir panaudą pamokoje. Tyrėjos teigimu, komiksai, grafinės novelės ar iliustruoti romanai klasėje gali padėti geriau suvokti sudėtingus tekstus, išplėsti klasikinio literatūros kūrinio suvokimą, jo analizę, pakeisti sudėtingiau prieinamus kūrinius iš literatūros kanono. Dr. D. Cidzikaitė pristatė daugiau nei 10 lietuviškų komiksų knygų, galinčių prisidėti prie skaitymo, teksto suvokimo ir literatūros analizės ugdymo. Pasak jos, šiuose kūriniuose atsispindi šiuolaikiška lietuvių kalba, taip pat šnekamoji kalba ir net žargonas, suteikiama galimybė patraukliu būdu susipažinti su svarbiomis istorijos, politikos, meno, kultūros asmenybėmis.

Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pristatė informatyvią, praktinių patarimų kupiną paskaitą „Kognityviniai kalbos mokymo metodai“. Mokslininkė akcentavo, kad kalba yra milžiniškas sąvokų, susijusių pačiais įvairiausiais ryšiais, tinklas kognityviniu lygiu. „Pasaulis pavadinamas per žodžių, sakinių ir teksto reikšmes, iš kurių ryšių kiekvienas mūsų susikuriame aukščiausią suvokimo pakopą – prasmę. Augdami, bręsdami, mokydamiesi ir kaupdami patirtį mes suvokiame vis daugiau mus supančio pasaulio elementų, juos įtraukiame į mums – Dievo ar gamtos – duotą kalbos sistemą ir taip plečiame asmeninį semantinį tinklą, kitaip sakant, pasaulio pažinimą ir suvokimą“, – mintimis dalijosi prof. dr. J. Zabarskaitė. Mokslininkė pabrėžė, kad kalbos galima išmokti ją vartojant, taip pat pristatė keturis kognityvinio kalbos mokymo principus, patarė, kaip prakalbinti moksleivius praktiškai, kaip sukurti semantinius laukus moksleivių smegenyse.

Silvija Stankevičiūtė pakvietė į tarpukario periodinę spaudą pažvelgti kaip į savitą socialinį tinklą, turintį atitikmenų ir šių dienų pasaulyje. Tyrėja pristatė skaitmeninto kultūros paveldo portalą „Epaveldas.lt“ ir jo veikimo principus, jame publikuotus gausius periodinės spaudos klodus. Pasak jos, neretai prieš šimtą ir daugiau metų gyvavusi visuomenė, jos kasdienybės istorija moksleivių pažįstama fragmentiškai, prabėgusį laikotarpį suprantant kaip kažką tolimo. S. Stankevičiūtės teigimu, kasdienybės istorijos tyrimai padeda geriau pažinti ankstesnių laikų visuomenę, suprasti, kokiomis aktualijomis gyveno prabėgusių laikotarpių žmonės, kaip atrodė jų buitis, laisvalaikis, šventės. Nemažai kasdienybės istorijos atspindžių būtent regimi skaitlingoje tarpukario periodinėje spaudoje. Pasak jos, atidžiau pažvelgus į ne viename leidinyje spausdintas skelbimų, reklamų, nuomonės skiltis galima svarstyti, kad periodinė spauda atliko savitą socialinių tinklų funkciją: čia žmonės skelbė apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas, ieškojo pažinčių, dalijosi nuomone įvairiais klausimais, viešumą naudojo kaip priemonę apsiginti, prisidengę slapyvardžiais vienas kitam sakė aštrią kritiką.

Valda Budreckaitė mokytojus pakvietė į ekskursiją po parodą „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“. Tyrėja pristatė parodos rengėjų siekius atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis. Parodoje išblokštųjų patirtis liudija įvairiausi eksponatai: nuo traukinio bilieto iki plaučių rentgeno nuotraukų, nuo paskubomis pasiimto nuotraukų albumo iki maldaknygės, nuo dainų sąsiuvinio iki laivuose išleistų laikraščių. Tyrėja atkreipė dėmesį į išskirtinę parodos architekto Algirdo Jako sukurtą parodos architektūrą, padedančią geriau įsivaizduoti, pajausti sudėtingas DP stovyklose gyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, patirtis, aptarė specialiai šiai parodai sukurtus menininkių Linos Šlipavičiūtės ir Margaritos Valionytės darbus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešimas ir nuotraukos