Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Anądien kaimynė, vidutinio amžiaus menko išsilavinimo moteris, šūktelėjo per tvorą: iškirsiu velniop šitą putiną! Kaip tarė, taip padarė: iškapojo dar žalias šakas, pirmų šalnų nurudintus lapus ir pradėjusias rausti uogas. Paskui nusikvatojo: va taip bus ir jam…

Atsiverčiu gamtininko interneto puslapį: putino krūmas pas mus toks dažnas, aprašytas ir apdainuotas, kad vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris jo nematęs. Drėgnuose tankiuose miškeliuose, paupiuose ar laukymėse rudeniop sušvinta skaisčiai raudonos uogos. Tai metas, kai putinai nusimeta savo kuklų žalią rūbą – po pirmų šalnų lapai gražiai pagelsta arba nurausta. Jeigu neužkliuvo baltų žiedų kamuoliai pavasarį, tai rudenį putiną tikrai atpažinsite.

Ar tikrai atpažinote, kas sukėlė mano kaimynės rūstybę? Taip, Vladimiras Putinas, kuris nusimetė taikos šauklio mantiją ir šį rudenį subrandino raudonas aitrias nežabotos agresijos slavų kaimynams vaisius. Asociacija, kaip sakoma, vienas prie vieno.

Spalio 7-ąją Putinui sukaks jau 70. Dar neseniai už ilgo derybų stalo jis sėdėjo sudribęs, laikydamasis įsikibęs jo atbrailos, kad nenuvirstų, nervingai kalbėdamas per televiziją, vis atsikrenkšdamas, sukiodamasis, muistydamasis ir čepsėdamas. Veidas buvo išpurtęs, grimo parausvintas. Dabar gi link tribūnos jis skuba smagiai peršokdamas laiptelį, demonstruodamas jaunatvišką energiją, o į žmones kreipiasi energingai, su grasinančiomis intonacijomis. Raudonojoje aikštėje su minia jis šaukė „ura“ ir gebelsiškai ištiesęs į priekį ranką sveikino savo gerbėjus su keturių Ukrainos sričių aneksija…

Putinas aiškiai imituoja nesenstantį didįjį tautos vadą. Taip jam pataria didžiulis jo patarėjų būrys. Botokso pripumpuotas veidas turi paliudyti, kad užkariautojas atėjo ilgam, o buvęs dziudo juodojo diržo savininkas pasieks savo tikslus – atkurs Sovietų Sąjungą buvusiose jo ribose ar dar plačiau.

Tiesa, Vakarų ekspertai įžvelgė, kad Putinas ir šį kartą negalėjo nuslėpti nerimo. „Kairė ranka buvo ištiesta, bet dešinė liko kaboti kaip įprasta. Jis lietė savo švarką ir laižė lūpas, bandė nuslėpti nervingumą, daug kalbėjo nuleidęs galvą ir akis. Neprikaustė auditorijos pasitikėjimu savimi“, – britų internetiniam leidiniui „The Sun Online“ sakė kūno kalbos ekspertė Judi James ir pridūrė, kad „sprendžiant iš viršutinės kūno dalies judesių ir kojų padėties, buvo matyti, kad jis demonstruoja galią“.

Taip, artėdamas prie savo 70-mečio, Putinas tarsi atgijo. Trumpam įveikdamas klaustrofobiją – uždarų patalpų baimę (manoma, kad bijodamas pasikėsinimo jis visą laiką lindi savo bunkeryje – arba Pietų Urale, arba Altajuje, arba Pamaskvėje), jis išsiropščia į gryną orą ir demonstruoja dirbtinį ryžtą, tokį pažįstamą iš Hitlerio elgesio dar prieškariu. Rankos mestelėjimas į priekį, mėginimas kalbėti garsiai, tvirtai ir įtaigiai (nors Hitleris retai kada skaitydavo iš lapelio), bendravimas su minia Gorbačiovo maniera, – visa tai rodo, kad Europa pagimdė XXI amžiaus naujųjų nacių monstrą, ketinantį pakartoti modifikuotą fašistinį ekspansijos kursą „Drang nach Westen“.

Rusai turi posakį „iš purvo į kunigaikščius“ („из грязи в князи“). Tai štai Putino genealoginį medį sudarę Rusijos valstybinio archyvo senųjų dokumentų skyriaus bendradarbiai, ištyrę net 12 giminės kartų – iki pat XVI a. pabaigos, išsiaiškino, kad jo protėviai buvo baudžiauninkai, gyvenę Tvėrės gubernijoje ir priklausę iš pradžių kunigaikščių Romanovų, paskui dvarininkų Apraksinų giminei. Tais laikais baudžiauninkai pavardžių neturėjo, tik vardus, nes pavardės pasirodė 1861 m. panaikinus baudžiavą. Jas anais laikais suteikdavo tik tiems valstiečiams, kurie užsiimdavo ne vietiniais amatais, ir jie gaudavo net savotiškus pasus. Prezidento giminėje labiausiai buvo žinomas jo senelis Spiridonas Putinas (1879-1965). Jis buvo virėjas, gaminęs maistą net Nadeždai Krupskajai ir Josifui Stalinui. Galima manyti, kad būtent iš ten atėjo dabartinio Rusijos fiurerio lojalumas imperinei sistemai ir kiti pomėgiai. Šešėlį ant senelio metė sklidę gandai, kad „tautų vadas“ mirė apnuodytas maistu…

Kaip ten bebūtų, bet Putinas bus teisiamas ne už apnuodijimus. Kokias grimasas jis benutaisytų, jo laukia Hitlerio likimas – savo valia, savų generolų sprendimu ar kartuvės tarptautinio teismo nuosprendžiu. Kol kas Putinas labiau panašus į savo nacistinį prototipą karo pabaigoje, ir ryžtingas ukrainiečių Lymano atkovojimas – dar vienas priminimas, kur žengia jo vedama Rusija.

Mano įžvalgioji kaimynė teisingai padarė, likviduodama raudonas kraujo uogas sirpinantį putino krūmą. Simboliška, bet pagirtina.