Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr.

Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt

Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio  sąmatinė vertė sudarė 4.3 milijonus rublių. Geležinkelio tiesimo darbams vadovavo Boleslovas Jaloveckis, o vėliau jis buvo ir geležinkelio Švenčionėliai-Panevėžys savininkas.

Tiesiant geležinkelius tiesiamos ne vien geležinkelio linijos, bet statomi tiltai, pralaidos, geležinkelio stotys ir kt. įrenginiai. Švenčionėliai – miestas jaunas, turintis įdomią ir sudėtingą istoriją.

Švenčionėlių siaurojo geležinkelio stotis 1917 m. miestai.net nuotr.

 Švenčionėliai kūrėsi, kai šios žemės buvo valdomos carinės Rusijos. Tiesiant platųjį geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva buvo pastatyta geležinkelio stotis, kūrėsi gyvenvietė, kuriai carinės Rusijos administracija suteikė oficialų pavadinimą Ново Свенцяны (Naujieji Švenčionys).

Kraštą okupavus kaizerinei Vokietijai gyvenvietės pavadinimas puvo rašomas Nowo Swenzjany, valdant Lenkijai – Nowo Swięciany. 1939 m. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, miestui buvo duotas pavadinimas Švenčionėliai. Todėl, žiūrint įvairių laikmečių nuotraukas, matome skirtingai rašomą Švenčionėlių  geležinkelio stoties pavadinimą.

                  Siaurasis geležinkelis  buvo tiesiamas  keliais etapais. 1894 m. pradėtas tiesti  71 km ilgio siaurasis geležinkelis Švenčionėliai –Švenčionys–Lentupis–Pastovys, kuris pradėtas eksploatuoti 1895 m. lapkričio 11 dieną.  1896-1897 m. nuo Pastovio siaurojo geležinkelio linija buvo pratęsta į Varapajevą ir Gluboką. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metais, siaurasis geležinkelis Pastovys-Gluboka rekonstruotas į plačiąją geležinkelio vėžę, kuri 1916 m. pratęsta iki Krulevščiznos. Nuo Lentupio geležinkelio stoties buvo nutiesta ir kita siaurojo geležinkelio atšaka vedanti į Konstantinovo ir Kabilninko (Kabylniko) gyvenvietę, dabar oficialiai vadinamą Naročiu. Prie Lentupio geležinkelio stoties, siaurojo geležinkelio tiesimo darbams vadovavusiam Boleslovui Jaloveckiui, pastatytas  paminklas.

Siaurojo geležinkelio garvežys ketaus liejinių gamyklos teritorijoje. lokomotyvai.ucoz.net nuotr.

           1897 m. buvo pradėta tiesti 144 km ilgio kita siaurojo geležinkelio atkarpa  Panevėžys –  Anykščiai – Utena – Švenčionėliai. Tiesiant geležinkelį buvo įdiegta naujovė, tarp bėgių paliktas 750 mm atstumas. Visoje geležinkelio linijoje nutiesti 5 prasilenkimo keliai,        pastatytos 4 platformos, 39 akmeninės pralaidos, 99 tiltai. Pats ilgiausias 100 metrų  tiltas buvo nutiestas per Šventosios upę. Traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 m. rugsėjo 28 d., nors oficialus atidarymas įvyko 1901 m. gegužės 13 dieną.  Siauruoju geležinkeliu iš Panevėžio per Švenčionėlius pasiekdavo Lentupį ir Pastovį ir kt. Baltarusijos miestus.

  Švenčionėliuose, prie geležinkelio pervažos, kur kelias veda į Kaltanėnus, siaurojo geležinkelio linija kirtosi su plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva linija. Virš plačiojo geležinkelio, saugiam traukinių eismui užtikrinti,  buvo nutiestas viadukas siaurajam geležinkeliui, kuris buvo apie 35 metrus ilgio. Ant betoninių atramų buvo sukonstruotos metalinės konstrukcijos, kurios svėrė 6.8 tonas. Visos metalinės konstrukcijos buvo pagamintos  Sankt Peterburgo gamykloje.

Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės, nuo 1959 m. ketaus liejinių gamykla. miestai net nuotr.

                          Švenčionėliuose siaurojo    geležinkelio linija  buvo nutiesta  rytinėje geležinkelio stoties pusėje. Traukinys į Švenčionis važiavo pietų kryptimi, dabartine Partizanų gatve. Partizanų gatvė susiformavo buvusioje siaurojo geležinkelio kelio vietoje išardžius  bėgius. Gatvės gale, prie vaikų globos namų, traukinukas sustodavo ir buvo galima išlipti ir įlipti. Šioje vietoje siaurasis geležinkelis  jungėsi su Vilniaus gatve. Toliau traukinuko kelias vingiavo  per dabartinį stadioną, Kvederiškės, Drūstėnų, Ragaučinos kaimus  ir atvykdavo į  Švenčionis.

             Švenčionyse traukinys sustodavo centre, dabartinės Maxima parduotuvės mašinų stovėjimo aikštelės  pakraštyje, toliau – kirtęs Vilniaus gatvę, pasiekdavo stotį. Tai dabartinė autobusų stotis. Tuo metu tose patalpose buvusi traukinių ir autobusų stotis.  Traukinio vėžės buvo vakarinėje stoties pusėje. Iš Švenčionių traukinys važiuodavo į Lentupį.

                          Siaurasis   geležinkelis   buvo   pagrindinis kelias keleiviams ir  kroviniams pervežti. Traukiniu buvo vežama mediena, kvarcinis smėlis, dolomitai, skalda, grūdai, miltai, cukriniai runkeliai, gyvuliai ir kt. Iš Panevėžio, Anykščių, Utenos siauruoju geležinkeliu važiuodavo studentai ir kt. keleiviai į Švenčionėlius, juose laukdavo atvykstant plačiojo geležinkelio traukinio, sulaukę sėsdavo į traukinį  ir vykdavo į Vilnių. Siaurojo geležinkelio ruože maksimalus leistinas traukinių greitis  buvo 25 varstai (1 varstas = 1.067 km) per valandą.   Apie 1938-1939 m. visi geležinkelio bėgiai buvo pakeisti ilgesniais, stambesniais ir tvirtesniais, dėl ko traukiniai važiavo 35-50 km/h greičiu.

            1894 m.  Švenčionėliuose   buvo  atidarytos  siaurųjų garvežių bei vagonų  remonto dirbtuvės –  depas.  Visame siaurojo geležinkelio kelių ruože veikė du depai – Švenčionėliuose ir Panevėžyje. Švenčionėlių  depas   talpino  12  garvežių, Panevėžio – 2 garvežius. Švenčionėlių depui priklausė 8 siaurojo geležinkelio garvežiai. Visame ruože kursavo 42 garvežiai, 70 keleivinių  ir 130 prekinių vagonų. Švenčionėlių siaurųjų garvežių depas buvo įsikūręs keliuose pastatuose. Pagrindinis iš jų – garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, kuriose dirbo 500 darbininkų.

Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės, garvežių stovėjimo patalpos. delcaampe.net nuotr.

             Prie garvežių ir vagonų remonto dirbtuvių stovėjo raudonų plytų pastatas, kuriame buvo prižiūrimi, tvarkomi ir laikomi garvežiai. Pats pastatas buvo labai gražios, neįprastos, išgaubtos lanko formos. (Blogame stovyje, bet pastatas išlikęs, yra sienos, stogas). Netolimais stovėjo atskiras vandens bokštas, kurio vanduo buvo naudojamas  siaurojo geležinkelio garvežiams.

             Švenčionėlių siaurojo garvežių  depo  teritorijos kieme buvo sukonstruotas apskritimo formos  siaurųjų garvežių pasukimo įrenginys. Ant įrenginio užvažiavus garvežiui, darbininkas, pasitelkdamas medinį baslį, ratu sukdavo įrenginį su ant jo stovėjusiu garvežiu,   taip apsukdavo garvežį į priešingą pusę, arba norimu kampu nukreipdavo garvežį į depą – garvežių stovėjimo patalpas, kurių buvo dvylika.  Vėliau  to įrenginio vietoje buvo pastatyta apskritimo formos ketaus liejinių gamyklos valgykla, kurį vėliau buvo nugriauta.

Garvežio pasukimo įrenginys Panevėžyje. miestai.net nuotr.

             Lenkų valdymo laikotarpiu siaurojo geležinkelio Panevėžys-Švenčionėliai atkarpa nuo Kiauneliškio iki Švenčionėlių buvo išardyta. 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, išardyta geležinkelio atkarpa buvo atstatytą per trumpą trijų savaičių laikotarpį. Per Kiaunos upę pastatytas 45 m. tiltas. Traukinių eismas ruože Panevėžys-Švenčionėliai atnaujintas 1939 m. lapkričio 24 d.

1967-1968 m. buvo uždaryta siaurojo geležinkelio  ruožas Švenčionys-Lentupis. Paskutinis traukinys siauruoju geležinkeliu iš Švenčionėlių į Panevėžį išvyko 1972 m. vasario 28 d. Tuo pat metu,  kaip ir siaurasis geležinkelis, buvo nutiestas  Švenčionių–Utenos plentas. Apie 1974 m. siaurojo geležinkelio linija Švenčionėliuose buvo išardyta, jos vietoje nutiesta Partizanų gatvė ir pratęsta Vilniaus gatvė.  Nesant siaurojo geležinkelio, neliko ir viaduko, ir dar ilgai saugoto traukinuko. 1975 m. 50 km siaurojo geležinkelio atkarpa Švenčionėliai – Utena perdirbta į plačiąją geležinkelio vėžę.

Siaurojo geležinkelio viadukas Švenčionėliuose. borda.ru nuotr.

Labai dažnai mums tenka važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis. Labai puikus ir patogus susisiekimas tarp Švenčionėlių ir Švenčionių autobusu, jei neturi savos mašinos. Atstumas tarp miestų apie 10 kilometrų, todėl kelionė yra trumpa. Anksčiau kelias buvo labai vingiuotas ir sustojimuose lipdavo daug keleivių, todėl kelionė trukdavo apie 25 minutes. Bet kažkodėl prisiminiau traukinį, kuriuo būdama studentė važiuodavau į Vilnių. Saugu, patogu ir greita. Šiuo metu, laiko trukmės atžvilgiu, kelionės laikas sutrumpėjo dar labiau, viskas keleivių patogumui. Todėl  pirmąją darbo dieną, prisiminusi visus traukinio privalumus, į Švenčionis nusprendžiau važiuoti siauruoju geležinkeliu, kuris tuomet dar važinėdavo.

Paminklas siaurojo geležinkelio statytojui B. Jaloveckiui Lentupyje. delisiously.ru nuotr.

Atstumas iš Švenčionėlių į Švenčionis traukiniu nedidelis – 13.5 kilometrų. Žmonių skubančių važiuoti traukiniu prilipo pilnas vagonas. Maniau, kad tokį nedidelį atstumą traukinukas įveiks labai greitai, o ir aš, pirmąją darbo dieną, norėjau nuvykti truputėli anksčiau. Bet kur tau. Mano kelionė siauruoju geležinkelio iš Švenčionėlių į Švenčionis užtruko neplanuotai ilgai – apie valandą.  Laimė, kad pirmąją darbo dieną nepavėlavau. Tai buvo pirmoji ir paskutinė mano kelionė siauruoju geležinkeliu.