Onutė Gaidamavičiūtė, Vilnius, www.voruta.lt

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO veikė 23-ioji Vilniaus knygų mugė. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

2023 m. Vilniaus knygų mugė buvo skirta Ukrainai, Ukrainos laisvei, Ukrainos laisvės siekiui, deklaruodama simbolines 700 eilučių laisvei. Tad būtent laisvės – Ukrainos laisvės – tema ir tapo vienu iš svarbiausių Vilniaus knygų mugės atidarymo akcentu. „Virš miesto mėlyna, virš miesto  – geltona“, – skambėjo atidarymo dainoje, kurią atliko dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas.

Jau vien parodos įėjimą puošė stendai su išraiškingais ukrainiečių vaikų piešiniais.

Mugės atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Rimvydas Stankevičius, visi laisvės knygoje įrašę po savo simbolinę eilutę ir vertėjas, poetas, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas Marius Burokas. „Kai kas sako, kad knygų šventės nereikia politizuoti, tačiau tai, kas vyksta Ukrainoje, nebėra politika, tai – didžiulis neteisingumas, kuris vyksta mūsų akivaizdoje. Mes, laisvi žmonės, tam neliksime abejingi. Kaip nebuvome abejingi prieš karui kylant, kaip nebuvome abejingi pirmosiomis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienomis. Neliksime abejingi, kol karas baigsis ir teisingumas triumfuos“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda[1].

Dėkodamas kultūros bendruomenei, kuri neliko abejinga, rašytojams, vertėjams, apžvalgininkams ir leidėjams kultūros ministras S. Kairys įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ poetui, vertėjui, apžvalgininkui M. Burokui. Apdovanojimas jam skirtas už aukščiausią profesinę meistrystę ir žmogišką jautrumą kasdien pateikiant nuoseklią, patikimą ir aiškią informaciją apie karą Ukrainoje, verčiant ukrainiečių poetų kūrybą į lietuvių kalbą, kartu su literatų bendruomene telkiant paramos priemones kovojantiems kariams ir karo sąlygomis gyvenantiems ukrainiečių rašytojams[2].

Savo trumpoje padėkos kalboje M. Burokas perskaitė ukrainiečių poeto Arturo Dronio eilėraštį „Pirmasis laiškas korintiečiams“.

Taip pat šeštadienį  vyko dvikalbė (lietuvių-ukrainiečių) diskusija „Knygų suvienytų žmonių galia: apie Ukrainos ir Lietuvos rašytojų solidarumą“, kurioje dalyvavo vertėjas ir narsus Ukrainos karo metraštininkas Marius Burokas, poetas, rašytojas Donatas Petrošius, taip pat vertėjas Liutauras Deksnys, bei ukrainiečių rašytojai Andrijus Liubka ir Kateryna Michalinyca, o diskusiją moderavo ukrainietė Julija Kozlovec. Ukrainiečiai širdingai dėkojo lietuvių poetams ir vertėjams už jų neįkainojamą paramą Ukrainos žmonėms, taip pat ir poetams, Ukrainos bibliotekoms, etc.

Labai nudžiugino Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos dvikalbės rinktinės „33 eilėraščiai / 33 wiersze“ pristatymas. Dalyvavo W. Szymborskos eilėraščių vertėjas Tomas Venclova, taip pat asmeninis W. Szymborskos sekretorius iš Lenkijos Michal Rusinek, bei Rasa Rimickaitė. Šią rinktinę išleido leidykla „Apostrofa“. Per pristatymą buvo paliestas ir W. Szymborskos santykis su kitu Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu, kuris, pasirodo, kaip ir poetė, gyveno tame pačiame Krokuvos mieste Lenkijoje.

Taip pat didelis malonumas buvo dalyvauti Lietuvos kultūros tyrimų instituto išleistų solidžių leidinių pristatymuose: ketvirtadienį, vasario 23 d. vykusiame „Unio Pictorum“ serijos knygų „Vida Norkutė: slėpininga akvarelės meno magija“ ir „Gražina Vitartaitė. Atviras peizažas“ pristatymuose (sudarytojas prof. Antanas Andrijauskas).

O šeštadienį maloniai nudžiugino ilgai lauktos dr. Salomėjos Jastrumskytės monografijos „Sinestezijos estetika“ pristatymas, kuriame dalyvavo profesorius Algis Mickūnas, profesorius Antanas Andrijauskas, profesorius Naglis Kardelis ir dr. Vytautas Rubavičius. Pasidžiaugta, kad ši monografija, kaip ir Salomėjos disertacija, yra itin unikalūs, originalūs tyrinėjimai lietuvių filosofijos, estetikos bei menotyros kontekste.

Ir šiųmetė Vilniaus knygų mugė buvo išskirtinė renginių, pristatymų, parodų, koncertų bei… salių gausa. Pirmuose LITEXPO rūmuose veikė Muzikos ir kino salės. 5-oji salė buvo skirta grožinei ir specializuotai literatūrai, 4-oje salėje veikė Jaunųjų skaitytojų salė. Čia buvo įrengta ir bibliotekų erdvė bei „Kūrybos erdvė be formulių“, buvo galima rasti Jaunimo tašką, „Knygų starto“ ir „Knygų šalies“ stendus.

3-oje salėje apsigyveno užsienio dalyviai, įsikūrė akademinės ir specializuotos knygos, „15 min Forumas“ bei spaudos centras. O tarp 4 ir 3 salės mugės lankytojų laukė Ukrainos stendas. Kartu su Lietuvos kultūros institutu jį įrengė Ukrainos knygų institutas.

Knygos meno parodą buvo galima susipažinti su Lietuvos ir Ukrainos knygos meno konkursuose įvertintais leidiniais. Ekskursijas po Lietuvos knygos meno parodą vedės menotyrininkė, knygos meno ekspertė dr. Jolita Liškevičienė ir gausiai apdovanota knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Jaunųjų skaitytojų salėje buvo daug pramogų šeimoms. Salės dalyviai siūlė pažinti ir pavartyti bežodes knygas iš viso pasaulio, pagal jas vyko specialūs užsiėmimai. Salėje buvo įrengtas „Knygų starto“ kampelis mažiausiems skaitytojams, eksponuojama tarptautinių knygučių paroda, vyko daugybė dirbtuvių ir kūrybinių užsiėmimų su Lietuvos ir užsienio knygų kūrėjais.

Man pačiai teko dalyvauti nuotaikingame rašytojos Jūros Smiltės (Evelinos Gužauskytės) knygos vaikams „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykių“ pristatyme. Šią knygą išleido leidykla „Homo liber“. Knygos autorė gana gyvai pristatė nuotaikingą ir puikiai iliustruotą knygą, taip pat vaikučius pakvietė į kūrybines dirbtuves ragindama nupiešti jų mėgiamą žuvį.

AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 150 dalyvių. Mugės programoje – 70 stendų, daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai visų šalies melomanų laukė 1, 2 ir Kino salėse. Muzikos salėje buvo galima pamatyti bei išgirsti Alinos Orlovos, Nikos Gangos, „Sisters on Wire“, „Garbanotas“, Virgio Stakėno, „Bix“ ir daugybę kitų atlikėjų.

Kino mylėtojams ir mėgėjams festivalis „Kino pavasaris“ Vilniaus knygų mugėje paruošė ne tik savo stendą, kuriame buvo galima pasikalbėti su festivalio programos sudarytojomis, išgirsti jų asmenines rekomendacijas, bet ir parodė du festivalio filmus – Ukrainos režisieriaus Antonio Lukičiaus komedija „Liuksemburgas, Liuksemburgas “, o kitą dieną žiūrovų laukė Harukio Murakamio novelių įkvėpta animacija suaugusiems „Aklas gluosnis, mieganti moteris“.

Tad ši knygų mugė iš tiesų išsiskyrė ypatinga ne tik dalyvių, bet ir lankytojų gausa bei renginių, parodų spalvingumu ir įvairove.

[1] Iš Vilniaus knygų mugės rengėjų pranešimo spaudai.

[2] Iš Vilniaus knygų mugės rengėjų pranešimo spaudai.

Onutės Gaidamavičiūtės nuotraukos