Edmundas MALŪKAS, Trakai

Cunamio banga, vadinama naujo Seimo rinkimais, baigėsi ir galime vertinti. Akivaizdu, kad turime ir ateityje turėsime dvi konkuruojančias partijas: konservatorius ir socialdemokratus. Tarp jų turėtų atsirasti vietos liberalams. Tai partijos, kurios rinkėjams asocijuojasi su aiškia ideologija: socialdemokratai – kairieji (ne ultra kairieji, kaip komunistai ir socialistai), o konservatoriai – dešinieji. Liberalai – dar dešinesni, nei pastarieji, bet mūsų liberalai neturi ultra dešiniųjų savybių, bet deklaruoja aiškias ideologines, suprantamas vertybes. Pamažu nyksta centro partijos. Nepasiteisino nei kažkada deklaravusi, kaip centro kairieji Naujoji sąjunga, nei Liberalų ir centro sąjunga, nei K. Brazauskienės partija ir pan.

„Vienadienių“ partijų, kaip buvusi A. Valinsko partija, rinkėjų valios – balsuoju prieš visus, protestuoju, rezultatas. Lygiai kaip ir „Drąsos kelio“ partija, kuri gali išryškinti ne partiją, o tik pavienius asmenis, kurie, būdami opozicijoje, deklaruos visišką sąžiningumą. Jei N. Venckienė ir jos kolegos per ketverių metų kadenciją nuolatos žiniasklaidą ir mus, rinkėjus, maitins žiniomis apie Seimo užkulisius, susitarimus „už akių“, nešvarius politikų sandėrius, jie išlaikys rinkėjų simpatijas.

Rinkėjams duotas labai aiškus signalas, kad pati nesąžiningiausia Darbo partija. Kaltinta balsų pirkimu, juodąja buhalterija. Brangiausi advokatai išmaniai vilkina teismų eigą, kaip įmanydami stengiasi numarinti bylą. Kaip mes, rinkėjai, matydami ir girdėdami jų lyderio skandalus (prisiminkime aukštojo mokslo diplomo istoriją, bėgimą nuo mūsų teisėsaugos į Rusiją, antrankius, ten, Rusijoje, Lietuvos dergimą ir pan.) turime manytis? Ką reiškia Rusijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad V. Uspaskichas – mūsų žmogus? Ar tai, kad rusas, ar tai, kad vykdo Rusijos valią? Toks rezultatas, kad naujajame Seime Darbo partija turės net 29 mandatus – Lietuvos rinkėjų menko sąmoningumo padarinys. Mes dar, matyt, nesubrendome įvertinti, kad už tokį rezultatą gal ten, Maskvoje, spec. tarnybų pareigūnai apdovanoti ordinais ir medaliais? Jokia paslaptis, kad Lietuva – Rusijos geopolitinių interesų zona. Kitaip sunku paaiškinti, kaip dujų vamzdynų suvirintojas tapo Rusijos dujų tiekimo Lietuvai tarpininku ir susikrovė milijonus. Ir gal visai ne „susikrovė“, o rusai leido „susikrauti“, kad vykdytų numatytą misiją? Akivaizdu, kad Darbo partija neturi aiškios politinės platformos (išskyrus gal politiką „po antklode“) ir Lietuvos politikoje laikysis tol, kol rinkimams tarnaus pinigai, daug pinigų. Gal tol, kol lyderiu bus V. Uspaskichas. Žinoma, Darbo partijoje daug sąžiningų žmonių, kurie nesuvokia ar savyje ignoruoja partijos lyderių „makropolitikos“ grimasas. Daugeliui po Darbo partijos stogeliu gal tiesiog priimtinas žmogiškojo išgyvenimo, o ne politinio sąžiningumo modelis.

Jau esame pajėgūs suvokti, kad ir R. Pakso vadovaujama „Tvarka ir teisingumas“ partija – perspektyvoje mirštanti partija. Blėsta šios partijos „gelbėkim, užjauskim mušamą R. Paksą“ šūkis. Lietuvai jau reikia ideologinių vertybių.

Trakų rajonui, žinoma, aktualus Liberalų ir centro sąjungos likimas. Ši partija savivaldos lygmeniu per pastarąjį dešimtmetį spėjo įsitvirtinti praktiškai visoje rajono švietimo grandyje. Galima manyti, kad konkuruoja su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri taip pat siekia įtakos mokyklose, vaikų darželiuose ir pan., bet ši konkurencija laikinai taiki, pasidalinimo zonos nustatytos (kur mokoma lietuvių, rusų ar lenkų kalba), bet tai visiškai nereiškia, kad taip bus visada. Galutiniams Seimo rinkimų rezultatams, žinoma, turėjo įtakos rinkėjams nesuprantami centristų partijos idealai ir menkas lyderio A. Čapliko populiarumas. Ta aplinkybė, kad rajonui praktiškai vadovauja neturinti nei vieno naujojo Seimo nario ir valdančioje koalicijoje nebūsianti „valdančiąja“ politinė partija, labai apsunkins rajono plėtros sėkmę. Rajono meras ministerijų ir Seimo koridoriuose praktiškai bus bejėgis. Laukia prašytojo ir maldautojo misija. Lieka tikėtis rajono socialdemokratų lyderės A. Kandratavičienės iniciatyvos ir konkretaus dialogo su savo partijos vadovais.

Skirtingai nei visos Lietuvos mastu, kur socialdemokratų partija labai populiari, tai Trakų „socdemams“ likęs marginalinis elektoratas, tačiau šis skyrius turi didelę perspektyvą. Buvusieji Naujosios sąjungos nariai, nepaklusę prievolei jungtis prie Darbo partijos, labai sustiprino rajono kairiuosius.

Puikiai žinomi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siekiai ir nenustebino 8 naujojo Seimo mandatai. Save deklaruojantys Lietuvos lenkai sudaro apie 6 % gyventojų ir susispietę tik keliuose rajonuose. Galima manyti, kad lenkai ateityje gali turėti iki 10 Seimo narių. Tai objektyvi riba, nepaisant, kiek lenkai besistengtų (tarkim, junginyje su rusų tapatybės gyventojais). Lenkų šūkis „lenkas balsuoja už lenką“ veikia tik primityviu lygmeniu, nes Lenkijos politikų Lietuvos politikams nuleistas tikslas sukurti lenkų autonomiją Lietuvoje ir tą autonomiją prijungti prie Lenkijos ne visiems Lietuvos lenkams suprantamas ir priimtinas. Delnu vėjo nesulaikysi: vyksta natūrali laipsniška Lietuvos lenkų integracija į bendrą kultūrą ir būtį. Statistika negailestingai rodo, kad vis dažniau Lietuvos lenkai pripažįsta save lietuviais ir jų suminė diaspora mažėja. Mažėja nepaisydama lenkų politikų valios.

Naujojo Seimo rinkimai parodė, kad mes, rinkėjai, peržengėme politinio sąmoningumo barjerą ir mums jau nebe tas pats, kas bus Seimo nariais. Reikėjo tik pasigrožėti, kaip intensyviai „Facebook“ tinkle jaunimas ragino vieni kitus balsuoti. Kaip aštriai ir sąmoningai šmaikštavo iš partijų deklaracijų! Štai apie Darbo partijos šūkį – įvesime 1509 Lt darbo užmokesčio minimumą – vartosi kalambūras „Kai Lietuvas valiuta bus rublis, blyn, tada ir bus tas minimum“.

Šaltinis: „Trakų žemė“

Voruta. – 2012, lapkr. 10, nr. 23 (761), p. 1, 5.