Tinklalaidės ekrano nuotr.

Rokas Simanavičius, www.voruta.lt

Garso įrašas:  https://soundcloud.com/xfmlt/tinklalaide-socio-ar-lietuvai-gresia-vienatves-epidemija

„Negera žmogui būti vienam“, – skamba eilutė iš Biblijos Pradžios knygos. Atrodo, šių dienų visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių renkasi kitokį gyvenimą. Nors pasaulio populiacija auga, daugėja vienišų žmonių.

Savo noru pasirenkama laisvė ar nepriklausomybė, nulemtos aplinkybės (iširusios šeimos, sutuoktinių mirtys, skyrybos ar negalėjimas kurti šeimą) keičia demografinį paveikslą, į kurį žvelgiant norisi klausti, ar tikrai vienatvė – toks didelis baubas. Pokalbis su psichologu Aurimu Gudu.

Jauni žmonės vis dažniau jaučiasi vieniši

Vienatvė, kai žmogus yra vienas fiziškai, dažniau reikalinga intravertams, kurie taip gali atsigauti bei pakrauti savo socialinę bateriją, tačiau ir kitiems tam tikrą laiką reikia pabūti vieniems. Vienišumas pasireiškia, kai būdamas ne vienas žmogus jaučiasi nesuprastas ar neišklausytas, pavyzdžiui, kai visi įnikę į išmaniuosius įrenginius.

Psichologas Aurimas Gudas atkreipia dėmesį, kad vienatvė vertinama nevienareikšmiškai: kai kurios psichologinės srovės ją prilygina kone patologijai, pasak humanistinės krypties, ši padėtis visiškai normali, gali padėti produktyviam darbui.

„Atrodytų, vienišumas yra labiau senyvo amžiaus žmonių problema, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad su juo vis dažniau susiduria ir jaunimas, nors tai skamba gan paradoksaliai, juk lanko mokyklą, būrelius, bendrauja virtualioje erdvėje ir pan.“, – teigia psichologas, atkreipdamas dėmesį, kad būtent dėl socialinių tinklų vis labiau mažėja bendravimo akis į akį, o virtualioje erdvėje kuriasi išrinktųjų grupės, kurios skatina atmetimą bei patyčias.

Vienatvė labai susijusi su laime

A. Gudas sako, kad vienatvė – ne apsisprendimas likti vienam. Ji atsiranda iš nusivylimo, išdavysčių, skaudžių praeities patirčių. Įtakos turi ir televizija, masinės komunikacijos priemonės, labai stipriai pabrėžiančios vienatvę, pakitęs visuomenės suvokimas apie įsipareigojimus (daugėja skyrybų), pasitikėjimo vieni kitais stoka (daugiau pasirašoma vedybinių sutarčių).

Pašnekovo nuomone, vienatvė labai smarkiai susijusi su laime: kuo nelaimingesnis asmuo, tuo labiau jaučiasi vienišas. Ir kaip pavyzdį pateikė daugiau nei septynis dešimtmečius vykusį tyrimą, kuris nagrinėjo, kas žmones daro laimingus.

„Mus laimingus daro geri santykiai“, – tyrimo išvadą atskleidžia A. Gudas ir priduria, kad šeima išlaisvina iš vienatvės, jei joje žmogus prisimenamas ir suprantamas.

Pokalbyje išgirsite:

0:00 – Įžanga: daugėja vienišų žmonių.

0:55 – Kuo skiriasi vienatvė ir vienišumas?

4:24 – Pandemijos įtaka bendravimui.

8:12 – Ar tikrai negera žmogui būti vienam?

13:22 – Kas yra socialinė izoliacija?

14:15 – Kaip keičiasi visuomenės požiūris į santuoką?

19:15 – Vakarų kultūros įtaka vienišumui.

21:31 – Vienišumo poveikis skirtingoms amžiaus grupėms.

23:00 – Sąmoningas apsisprendimas likti vienišam.

24:00 – Medijos aukština vienatvę.

27:47 – Įsipareigojimai ir krentanti pažado vertė.

30:45 – Vienišų žmonių visuomenė.

32:28 – Kokia būtų tinkama santuokos reklama?

35:35 – Vienatvė gyvenant šeimoje.

36:27 – Ar Lietuvai gresia vienatvės epidemija?

38:30 – Pripažinti, kad esi vienišas.

39:20 – Patarimai, kaip kurti santykius.