Romualdo Tinfavičiaus nuotr.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt

Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bend­ruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie knygą viską: kas, kaip, kodėl? Džiugu, kad tarp susirinkusiųjų buvo ne tik karaimų tautos atstovų, nes tai rodo, kad karaimų tematika yra įdomi ir kitų kultūrų/tautybių gyventojams. Renginyje dalyvavo tokie garbūs svečiai kaip akademikas Romualdas Grigas, ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė, LUMA garbės narė, ZONTA international tinklo Lietuvoje direktorė Ina Dagytė, poetas, knygos redaktorius Robertas Keturakis, skaitovė Vilhelma Urna, dailininkė Daiva Šulgaitė, žinoma, ir Karaimų bendruomenės nariai (Romualdas Tinfavičius, Aleksandras Zajančkauskas, Liudmila Juchnevič ir kt.), kurie atvykę, savo dalyvavimu įrodo, kad knyga yra verta dėmesio.

KNYGOS AUTORIUS LAIMONAS INIS (CENTRE) BENDRAVO SU DR. HALINA KOBECKAITĖ IR ROMUALDU GRIGU

 Kas? Kaip? Kodėl?..

Renginį pradėjo ir jį vedė Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, kurį pasidžiaugė puikios knygos atsiradimu. Jai talkino Pasaulio lietuvių kultūros centro, mokslo ir švietimo direktorius Valdas Kubilius, kuris karaimus apibrėžė, sakydamas „buvo tautų, kurios sugyveno tais gražiaisiais Vytauto Didžiojo laikais“, kas ir atsiskleidžia, anot jo, ir Laimono Inio romane.

Daug gražių sveikinimo žodžių pasakė ir kiti susirinkę dalyviai. Akademikas Romualdas Grigas prisipažino, kad ši knyga jį pakerėjo. Autoriaus sklandi kalba ir jaudinantis siužetas įtraukė jį į vykstančius įvykius knygoje. Jis padarė išvadą, kad Laimono Inio knyga – tai rašytinis paminklas, išreiškiantis pagarbą tai mažai tautai, gyvenančiai kartu su mumis – karaimams. Nes ši tauta suvaidino didelį vaidmenį mūsų istorijoje, tai buvo sąžiningi ir taurūs žmonės.

Dr. Halinai Kobeckaitei knygoje buvo įdomu žiūrėti, kaip Laimonas Inis vartoja karaimiškus žodžius ir vardus. Taip pat ambasadorė džiaugėsi, kad karaimų tematika davė autoriui įkvėpimą rašyti, kurti.

Poetas, redaktorius Robertas Keturakis pasakė, kad Laimonas Inis taip rašo, kad jam net neteko tos knygos redaguoti. Jam viskas buvo parašyta aiškiai, sklandžiai ir jis tiesiog mėgavosi jos skaitymu. Turinio prasme Robertas Keturakis pabrėžė, kad patiko jam veikėjų ir visos aplinkos tyrumas, nors knygoje romano veikėjai sprendžia įvairias problemas, ieškodami sprendimo būdų. Knygoje gausu pamąstymų apie žmogų, Visatą. Tai rodo, kad autoriui rūpi ir žmogaus likimas, jo dvasia, ryžtas, meilė, garbė.

Knygos autorius Laimonas Inis sakė, kad negalėjo iš pradžių įsivaizduoti, kad jam teks garbė pristatyti knygą tokioje istorinėje vietoje – tarp pilies sienų, kur viskas mena istoriją. Klausytojams buvo svarbiausias klausimas, kaip knyga buvo rašoma, kas jį įtakojo. Nors karaimų tautos istoriją autorius žinojo, anksčiau nė į galvą nebuvo atėjusi mintis apie tai ką nors parašyti. Ir štai kartą… tai buvo prieš trejus metus. Jis važinėjo po Aukštadvario ir Trakų apylinkes. Ir staiga akyse sušmėžavo pakelės rodyklė: „Vėžio akies ežerėlis“. Ir tada jam tarsi žaibas trenkė: „O gal kažkada čia gyvenusių, mylėjusių, kovojusių žmonių sielos aidas?“ Tada suvokta, kad nuo čia, nuo to ežerėlio ir reikia pradėti! Savo romane autorius, nors ir atsižvelgė į istoriją, faktus, tačiau jie jam buvo tik atspirties taškas, nes tikrąją istoriją turi rašyti istorikai. Laimonui istoriniai įvykiai knygoje yra tik fonas, kuriame vaizduojama karaimų merginos Karos ir pilies sargybinio Vytautuko gimstanti draugystė, o gal ir meilė. Autorius knygoje pateikia daug metaforų. Vien pavadinimas „Sakmė apie gervių tiltą“ rodo, kad tai ne tik tiltas (tarp Salos pilies ir „karaimų kampo“ buvo tiltas, kurį vakarais pakeldavo gervių pagalba), kuris skyrė du krantus, bet ir dviejų tautų žmones.

Knygą autorius rašė nei daug, nei mažai – 38 dienas, tačiau pusantrų metų ją taisė, braukė, pildė, tarėsi su kitais. Autorius padėkojo ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei ir poetui Robertui Keturakiui, tapusiam knygos redaktoriumi, kad jie sutiko padėti kūrybos kelyje, duodant vertingus patarimus. Laimonas Inis teigė, kad visada bus skaitytojų, kurie liaupsins, ir kurie kritikuos. Tačiau jis džiaugsis, nes tai reikš, kad jiems kūrinys yra įdomus.

ALEKSANDRAS ZAJANČKAUSKAS IR DALIA POŠKIENĖ DŽIAUGĖSI KNYGA IR LAIMONO INIO KŪRYBA

Apibendrinant…

Renginys buvo gerai suorganizuotas. Jame buvo ne tik svečių pasisakymai apie knygą ir autorių, bet taip pat ir vyko muzikinė programa, kurią pateikė Zita Martinavičiūtė-Grigienė (sopranas) ir Gražina Grigaitė-Zalatorienė (fortepijonas) ir dainų atlikėja Rima Kazėnienė. Tai nuspalvino pristatymą, leido apmąstyti kalbėtojų mintis, pajusti senovinę pilies ir karaimų atmosferą ir net pasvajoti. Galbūt čia, šalia pilies, iš tiesų vaikščioji tikroji Kara?

ALVYDAS ALIŠEVIČIUS (KAIRĖJE) IR ANTANAS ŽILĖNAS DOMISI KARAIMŲ ISTORIJA

KNYGOS REDAKTORIUS ROBERTAS KETURAKIS